„Matadero“ (išvertus iš ispanų k. – skerdykla) yra viena madingiausių sostinės meno dirbtuvių, kurioje nuolat verda gyvenimas. Jos pavadinimas neatsitiktinis – čia anksčiau veikusi gyvulių skerdykla buvo uždaryta ir atnaujintas pastatas buvo skirtas menams. „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ buvo rodomas „Matadero“ įsikūrusioje „Cineteca“ salėje.
G.Žickytės kūrinys buvo rodomas ciklo „1989-ieji: metai, pakeitę Europą“ programoje, į kurią įtraukti filmai ir iš kitų centro bei Rytų Europos valstybių – Rytų Vokietijos, Rumunijos, Čekijos bei Lenkijos. Mūsų kaimynai inauguravo kino ciklą Madride su Andrzejaus Wajdos filmu „Lechas Walesa. Vilties žmogus“.
Ciklo organizatoriai – EUNIC – Madrido Europos ambasadų ir kultūrinių centrų asociacija. Kino ciklas bei fotografijos paroda surengti 25-osioms Berlyno sienos griuvimo metinėms ir revoliucijoms, tuo metu įvykusioms Sovietų Sąjungos bloko Europos valstybėse, paminėti. Prie filmo organizacijos prisidėjo ir Lietuvos ambasada, jį žiūrovams pristatė Lietuvos ambasados Madrido antrasis sekretorius Evaldas Galvanauskas.
Į filmo peržiūrą susirinko negausi publika. Nemažai žiūrovų – Madrido lietuviai, kuriuos G.Žickytės filmas sujaudino ir priminė senus laikus. „Filmas labai patiko. Aš dar nebuvau „Anties“ matęs tokioje šviesoje, nes 1989-aisiais buvau per mažas, kad suprasčiau, kas buvo revoliucijos variklis“, – portalui lrytas.lt sakė Lietuvių bendruomenės Ispanijoje atstovas jaunimui Henrikas Daukantas.
H.Daukantas pasakojo, jog į peržiūrą susirinkusiems lietuviams ir jų ispaniškoms poroms filmas paliko didelį įspūdį. „Po peržiūros dalinomės įspūdžiais su antromis ispaniškosiomis Madride gyvenančių lietuvių pusėmis. Jiems itin įstrigo tas Sovietųų Sąjungos gyvenimo apibūdinimas, kai niekas nevyksta ir nieko nėra. Kai nėra jokio vartotojiško pasirinkimo. Ten iš tikro labai gerai apibūdinama ta būsena“, – sakė H.Daukantas.
Nors filmas „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ buvo rodomas Europos susivienijimo jubiliejaus proga, jis šiuo metu Ispanijoje, o ypač Katalonijoje, yra itin aktualus.
Ne vienas ekspertas įžvelgia panašumų tarp Katalonijos ir Lietuvos nepriklausomybės procesų, ir katalonų akys jau seniai yra nukreiptos į Baltijos respublikas – mūsų Baltijos kelias įkvėpė katalonams jų „Katalonijos kelią“.
G.Žickytės filme nepriklausomybės siekiantys katalonai neabejotinai atpažins daugybę jausmų, kuriuos jie išgyvena šiomis intensyviomis Katalonijai dienomis. Todėl labai tikėtina, jog ši lietuviška „Just a moment“ produkcija netrukus aplankys ir Katalonijos didžiuosius ekranus.
