Seansų ciklą pradės garsių Lietuvos dokumentininkų Julijos ir Rimanto Gruodžių retrospektyva. Bus parodyti trys per dvidešimt metų sukurti trumpametražiai filmai, kurių dėmesio centre – Lietuvos vaikų likimai: „Slogutis“ (1995), „Upė“ (2009) ir naujausias režisierių darbas „Sėkmės metai“ (2014).
Pasak festivalio „Nepatogus kinas“ direktoriaus Gedimino Andriukaičio, J. ir R. Gruodžių kūryba atspindi festivalio misiją ir skleidžiamas vertybes.
„Režisieriai jau dvidešimt metų kino kalba dokumentuoja tuos žmones, kurie nėra ryškiai matomi viešumoje, bet kantriai, be didingų mostų ir patoso lipdo savo ir savo vaikų gyvenimą. J. ir R.Gruodžių filmų pamatinės nuostatos – humanizmas, nuoširdi pagarba filmuojamiems žmonėms, pavydėtina empatija. Jie XX a. pabaigos – XXI a. pradžios poetinei dokumentikai artimu stiliumi piešia savojo laiko paprasto žmogaus paveikslą, siekdami atskleisti jo vidinį pasaulį ir įprasminti jo kasdienę būtį. Išsaugoti šį žmogų tautos istorinėje atmintyje. Kartu J. ir R.Gruodžių kūriniai yra tarsi tęstinė šalies socialinių problemų studija: nuo 1995 metų režisieriai savo filmuose kalba apie skaudžius dalykus ir šiandien aktualius daugiau nei penktadaliui Lietuvos gyventojų – skurdą, socialinę atskirtį, švietimo problemas. Mums, kaip žmogaus teisių kino festivaliui, labai svarbu kelti šias temas viešumon, o kartu pristatyti kuo daugiau žiūrovų gerą lietuvių dokumentiką“, – sakė G.Andriukaitis.
Po peržiūros įvyks susitikimas su režisieriais.
Kovo mėnesį planuojama rodyti geriausio 2014 metų festivalio filmo titulą pelniusį Šveicarijos režisierių Floriane Devigne ir Fred Florey filmą „Skalbykla“ („La clé de la chambre à lessive“), o balandį – 2014 m. „Nepatogaus kino“ žiūrovų simpatijų prizą pelniusį, šiuo metu pretenduojantį į „Oskaro“ apdovanojimą geriausio dokumentinio filmo kategorijoje ekologinį dokumentinį trilerį „Virunga“. Tikimasi, kad abi peržiūras lydės per „Skype“ programą surengti virtualūs susitikimai su filmų kūrėjais.
Seansai rengiami vadovaujantis „Nepatogaus kino“ principu „už kiną mokėk tiek, kiek manai esant verta“. „Siekiame, kad dokumentika taptų prieinama kuo daugiau žiūrovų, todėl neturime nustatę bilieto kainos – kiekvienas už peržiūras moka tiek, kiek išgali ir mano esant verta“, – teigė G.Andriukaitis.
Filmų anonsai:
