Mažos šalies sindromas
Nuo pat pirmųjų žingsnių Sidabrinės gervės apdovanojimais besirūpinanti atrankos ir vertinimo komisijos pirmininkė, viena Lietuvių kino akademijos (LiKA) steigėjų ir tarybos narė dr. Gražina Arlickaitė tikino, kad filmų kiekybinė išraiška nebūtinai reiškia kokybę.
„Jei filmų būtų daug ir jie visi būtų geri, komisijai nekiltų problema išrinkti nominantus, – svarstė G.Arlickaitė. – Dabar – priešingai. Būtent dėl to, kad kiekybė neatspindi kokybės, komisija susiduria su sunkia užduotimi rasti tuos aukso grūdus, ieškoti kompromiso, svarstyti, kaip žiūrovams, kino gurmanams ir visam šios industrijos elitui pateikti nominanto vardo vertus filmus.“
Sidabrinės gervės apdovanojimų siela vadinama moteris paaiškino, kad, kalbėdama apie kokybę ir kiekybę šalies kino industrijoje, ji nenori supriešinti komercinių ir autorinių ar art house kino kūrėjų
„Komercinis ir nepriklausomas, autorinis ar art house kinas – skirtingi dalykai. Tiek vieni, tiek kiti filmai gali būti geri arba prasti. Mes juk kalbame apie kokybę... Jeigu komercinis kinas netapo geru komerciniu kinu – čia yra problema, o ne tai, kad tokia rūšis egzistuoja ir konkuruoja su art house ir nekomerciniu kinu“, – savo nuomonę dėstė G Arlickaitė
Ji pabrėžė, kad dėl skurdžią kino padėtį Lietuvoje teisinti tuo, kad esame maža šalis, – kvaila. Juk ir mažose šalyse sukuriama šedevrų.
„Danija – maža šalis, Olandija – maža šalis, bet ar jūs girdėjote kiną kuriantį daną ar olandą, kuris teisintųsi, jog yra iš mažos šalies? Ne. Jie sukuria filmus, apie kuriuos kalba visas pasaulis. Maža šalis yra pasiteisinimas. Užuot tai darę, kino kūrėjai turėtų stebėti aplinką ir joje kurti. Juk mažose šalyse vyksta labai įdomūs procesai“, – sakė G.Arlickaitė.
Lietuviško kino gausoje humanitarinių mokslų daktarė įžvelgia ir naudos: „Tai, kad filmų kasmet vis daugėja, yra ir teigiamas pokytis. Pasibaigus kino paraiškų teikimui, negaliu slėpti džiaugsmo, kad atsirado bene 12 stiprių studentų darbų. Tai tik pirmieji jų žingsniai kine ir džiaugiuosi, kad padedame juos žengti. Šiais metais klesti ir dokumentinis kinas. Jų pateikta net 11. Dėl ilgametražių vaidybinių filmų padėtis sunki… Bet kad ir kaip ten būtų, jei niekas visai nekurs, padėtis bus dar prastesnė. Kada nors kiekybė turėtų peraugti į kokybę. Reikia tik turėti kantrybės.“
Komisijos darbas keičiasi kasmet
G.Arlickaitė pabrėžė, kad gausėjant filmų Sidabrinės gervės apdovanojimų komisija privalo reaguoti į padėtį – ne tik rinkti vertus filmus, bet ir prasmingai juos sugrupuoti.
„Komisija susiduria ir su kitomis problemomis, ne tik filmų kokybe. Na, pavyzdžiui, lietuviai šešerius metus kūrė ir pagaliau sukūrė ilgametražį animacinį filmą „Aukso žirgas“. Kokioje nominacijoje jis turėtų būti? Atrodytų, animacinių filmų, tačiau toks didelis, sunkus ir geras darbas tokiu atveju varžytųsi su penkių, septynių ar dešimties minučių trukmės filmais. Ar tai teisinga abiejų pusių atžvilgiu? Nemanau. Taigi komisija susiduria ir su kita užduotimi – sugrupuoti filmus taip, kad jie būtų savo vietoje“, – sakė komisijos pirmininkė.
Iki balandžio 20 d. komisija privalo pateikti galutinį sprendimą, kas bus nominuojamas, o kam vis dėlto reikia šiek tiek pasitempti.
„Komisija kasmet atsižvelgia į Lietuvos kino padėtį. Apdovanojimų nuostatai lankstūs ir komisijai gali dirbti savo darbą be trukdžių – išrinkti konceptualiausius ir verčiausius variantus“, – paaiškino G.Arlickaitė.
Europos kino apdovanojimų ceremonija Lietuvoje – įmanoma?
G.Arlickaitė dažnai svečiuojasi tiek Europoje, tiek kituose žemynuose rengiamuose kino festivaliuose, apdovanojimo ceremonijose, kituose renginiuose. Praėjusių metų gruodį ji lankėsi Rygoje surengtoje Europos kino apdovanojimų ceremonijoje. Ji rengiama vis kitoje Europos šalyje, o kas antrus metus – Vokietijoje. Lietuvių kino akademijoje kilo klausimas: „Kodėl jų nesurengus Lietuvoje?“
„Kodėl kaimyninės šalys gali surengti tokio lygio apdovanojimų ceremonija, o mes – ne? Manau, tereikia valios: politinės valios, kino kūrėjų valios ir tiesiog valios norėti. Reikia nebijoti norėti daugiau, ypač kai mūsų laukia tokia proga – valstybingumo šimtmetis 2018-aisiais. Manau, nėra geresnės progos nei Lietuvos jubiliejus“, – kalbėjo G.Arlickaitė.
Aštuntoji Sidabrinės gervės apdovanojimų ceremonija vyks gegužės 30-ąją. Ją tiesiogiai transliuos LRT televizija.
