Diskutuojama apie tai, kad filmas gali būti propagandinis ir kertasi su Lietuvos sprendimu boikotuoti gegužės 9-osios minėjimą Maskvoje.
Šiais metais baigtas kurti filmas Lietuvoje bus rodomas nuo gegužės 1 dienos. Filme pasakojama apie legendinės SSRS snaiperės Liudmilos Pavličenko istoriją: jos meilės reikalus, baimes, netektis, draugystę su Eleonora Ruzvelt.
Lietuviai atsisakė platinti
Kino prodiuseris Žilvinas Naujokas dažnai būna Ukrainoje ir pažįsta ukrainiečių kompanijos, kuri prodiusavo šį filmą atstovus. Platintojai siūlė lietuviams šį filmą, bet šie atsisakė. Lietuvos kino teatruose matysime „Top Film Baltic“ platintą filmą.
Paklaustas, kodėl atsisakė, prodiuseris teigė, kad platinti šį filmą jiems pasirodė politiškai nekorektiška. Ukrainiečiai į tą filmą nereagavo priešiškai.
„Dar savo ukrainiečių kolegų draugų klausiau, kaip jie žiūri. Ukrainiečių teigimu, jie ten neranda ko nors labai priešiško. Jie vis tiek jaučia, kad Krymas yra jų“, – teigė Ž.Naujokas.
Pasak vyro, tai vienas populiaresnių ukrainietiškų filmų ir neblogai Rusijoje išėjo. Lietuvoje filmai apie karą nėra patys populiariausi: „Karinis filmas ir dar ta tematika Antrojo pasaulinio karo, sovietinė neaišku kaip, bet geriau... Nebuvo moralinės motyvacijos“, – atsisakymą prodiusuoti aiškino Ž.Naujokas.
Vyro teigimu, kino kūrėjų, platintojų reikalas, kokį filmą rodyti visuomenei. „Kiekvieno turi rasti vidurkį tarp biznio ir moralės. Nesinori politikuoti kalbant apie kiną. Tiesiog norisi kurti“, – teigė kino prodiuseris.
Ukrainiečiai neišpeikė
Bendrovės „Forum Cinemas“ projektų vadovas Gintaras Plytnikas teigė, kad šis filmas yra daugiau ukrainiečių negu rusų. „Jo pavadinimas „Nezlamna“ (red. pastaba – gali būti verčiamas kaip „Nepalaužiama“). Kadangi tai buvo ukrainiečių ir rusų koprodukcija, ukrainiečiai paliko pavadinimą „Nezlamna“. Taip tas filmas balandžio 1 dieną išėjo ir iki šiol rodomas jų ekranuose.
Rusai jį pasivadino „Bitva za Sevastopol“ („Mūšis dėl Sevastopolio“). Rusų kalba jis išėjo būtent šituo pavadinimu Rusijoje tą pačią balandžio 1 dieną. Tai buvo paskutinė šių dviejų šalių koprodukcija. Po to prasidėjo karas ir, matyt, kad mes dar negreitai pamatysime ką nors panašaus tų dviejų šalių kine. Jei ukrainiečiai jo neišpeikė ir rodo savo šalyje, tai jau kai ką sako“, – teigė G.Plytnikas.
Negalėjo įsidėti anksčiau
Kyla klausimas, ar šis filmas atsitiktinai pradedamas rodyti būtent prieš Rusijos švenčiamą Pergalės dieną, kuri minima gegužės 9 dieną.
Pasak G.Plytniko, filmas iki mūsų atėjo per Latvijos platintoją, kuris tiesiog pavėlavo įsigyti teises. Jis niekaip nesusijęs su gegužės 9 diena, kiek jis žino visą istoriją: „Užsiimu programų kūrimu ir negalėjau anksčiau jo įsidėti, nes vyko „Kino pavasaris“, po to krūva filmų šiaip. Šitie kur tilpo, ten tilpo“, – apie filmo paskelbimo datą kalbėjo projektų vadovas.
„Tai nesusiję su jokiais „vilkais“, nei mums Kremlius pinigų moka, nei apskritai mes ko nors ten susiję su jais. Tiesiog pasakoja istoriją banalią ir tokią pačią kaip kitiems 30-čiai filmų, kurie sukasi mūsų ekranuose tuo metu“, – aiškino atstovas.
Pats G.Plytnikas filmą matė: „Jeigu būčiau ten įžiūrėjęs daugiau nei anekdotą apie Mariną Melnikovą, arba būčiau pamatęs Georgijaus juosteles arba kyšančias vieno prezidento ausis su jo visa demagogija ir propaganda, aš tikrai būčiau pasakęs: „Mes nerodysime to filmo“.
„Kadangi tas filmas man daugiau pasirodė meilės istorija ir iš tiesų nereali tos snaiperės draugystė su E.Ruzvelt istorija. Tai žinodamas, kad į kino teatrus ateina sąmoninga publika, kuri žino, kur eina, aš visiškai neabejojau, kad tas filmas yra kaip pažintinis vienetas. Netgi drįsčiau įvardyti, kad yra stipriai geresnis ir neutralesnis už daugumą rusiškų filmų, pasiekiančių mūsų ekranus“, – dėstė G.Plytnikas.
Siūlo nespręsti iš viršelio
Projektų vadovas negailėjo vaizdingų palyginimų tiems, kurie išvydę ženklą daro išvadas, juo labiau nematę: „Tai tas pats, kaip žmogui turinčiam inkštirą ant žando nustatinėti vidurių vėžį. Gal pirma pažiūrėkime apie ką kalbame ir tada spręskime“.
Filmas yra registruotas kino filmų registre Lietuvos kino centre. Jį žiūrėjo komisija ir suteikė jam indeksą (N-13).
Pasak G.Plytniko, karo interpretacijas ir toli siekiančias išvadas čia būtų labai neprotinga daryti ir viską sukerkti ant gegužės 9-osios Kremliaus kvailysčių.
„Gal nebandykime davatkiškai visko absoliutinti ir atrinkime pelus nuo grūdų. Jei yra bent mažiausio užuomenų į bet ką, kas pažeidžia įstatymus arba yra pavojinga mūsų nacijos mentalitetui, tai ir ta kompanija, kurioje aš dirbu imsis atitinkamų priemonių ir aš asmeniškai pažadu, kad taip bus, nes tikrai nesu abejingas visam tam, kas vyksta.
Kiną atskirkime nuo Kremliaus propagandos. Jei labai nori, gali viską suvesti į vieną taikinį, bet atsakingai manau, kad nesusiveda“, – sakė „Forum Cinemas“ projektų vadovas.
