Gimtadienio proga S.Connery žiniasklaidai papasakojo, kaip laikraščių išnešiotojas tapo seksualiausiu XX amžiaus vyru ir ką pats mano apie Džeimsą Bondą.
Juodadarbis
Būsimasis Džeimso Bondo atlikėjas Thomas Seanas Connery, gimęs sunkvežimio vairuotojo ir valytojos šeimoje, nuo vaikystės stengėsi padėti tėvams savarankiškai užsidirbdamas pinigų. Prieš pamokas Seanas vežiodavo pieną daugiabučių namų gyventojams, pardavinėjo laikraščius ir padėdavo vietos mėsininkui, o keturiolikos metų apskritai metė mokslus, kurie tik trukdė dirbti.
Seano tėvas neturėjo išskirtinių talentų, todėl visada tenkinosi sunkiu ir nelabai pelningu darbu, tačiau būsimosios žvaigždės tokia perspektyva netenkino. Sulaukęs septyniolikos jaunuolis nutarė tapti Didžiosios Britanijos karinio jūrų laivyno jūreiviu ir paliko tėvų namus.
Karinė karjeras baigėsi nė neprasidėjusi – jaunuolis buvo pripažintas netinkamas tarnybai dėl ligos. Ir vėl viskas prasidėjo iš naujo: Seanas be perstojo keitė darbus – valė gatves, tiesė kelius, vežiojo anglis, maišė betoną ir netgi gamino karstus, o laisvu nuo darbo metu rūpinosi kūno rengyba.
„Misteris visata“
1953 metų pavasarį plačiapetis gražuolis dirbo rinkėju spaustuvėje ir atsitiktinai perskaitė konkurso „Misteris visata“, rengiamo Londone, anonsą. Škotas patraukė į daug žadantį renginį laimėti, bet užėmė tik trečią vietą. Tačiau to užteko, kad Seaną pakviestų į kordebaleto šokėjų atranką. „Man skyrė partnerę ir paprašė ją pakelti. Pakėliau ją aukštyn ištiestomis rankomis kaip šiaudinę lėlę. Jie nusijuokė ir liepė ją mestelėti. Aš mestelėjau. Ir netgi pagavau. Tikriausiai mestelėjau per aukštai – jie visi aiktelėjo. Tačiau mane priėmė“, – prisiminimais dalijosi aktorius.
Nuo to laiko darbas gatvėse baigėsi, jis pradėjo vaidinti teatre, televizijoje, dalyvavo įvairiuose kino projektuose. Tačiau kad ir kaip stengėsi, iki 31 metų niekas netikėjo jo aktoriniu talentu ir neįžvelgė būsimosios kino žvaigždės.
Viskas pasikeitė tuomet, kai Seanas pateko tarp pretendentų atlikti pagrindinį vaidmenį filme apie superagentą pagal britų rašytojo Iano Flemingo romanus.
„Aš – Bondas“
Tarp pagrindinio „bondianos“ vaidmens atlikėjų Seanas anaiptol nebuvo favoritas. Prodiuserius trikdė ryškus škoto akcentas, be to, aktorius nežibėjo nepriekaištingomis manieromis. Tačiau lemiamą žodį tarė žiūrovai: viename laikraštyje kinematografininkai išspausdino dešimties pretendentų į agento 007 vaidmenį nuotraukas. Visos filmavimo komandos nuostabai, dauguma skaitytojų balsavo už mažai žinomą aktorių, nes, jų nuomone, jis panašiausias į I.Flemingo kūrinių herojų. Dar vienu pliusu aktoriaus naudai tapo jo sutikimas filmuotis už gana kuklų honorarą.
1962 metais po pirmosios „bondianos“ serijos žurnalas „Cinemonde“ pateikė pasauliui garsųjį Seano herojaus aprašą: „Ūgis – 1 m 89 cm, svoris – 78 kg, veido spalva – įdegęs, kakta – plati, plaukai – juodi, akys – tamsios, antakiai – ilgi, šnervės – jautrios, burna – didelė, lūpos – griežtos. Ypatingos žymės: rafinuotai elegantiškas, rūko brangias cigaretes, nepailstantis nuotykių ir intrigų su moterimis ieškotojas, ginkluotas 7,65 mm kalibro automatiniu pistoletu „Beretta“, kuris išardomas ir telpa į piniginę, po dešine ranka – visada stiletas, batų viršūnės sutvirtintos plieninėmis pakalomis peštynėms, puikus šaulys, visuomet pataiko į priešininką mesdamas peilį iš didelio atstumo...“
Aktoriaus žudikas
Elegantiško specialiojo agento vaidmuo tapo škotų aktoriaus vizitine kortele, o netrukus ekrano herojus peržengė kinematografo ribas – septintajame dešimtmetyje jo vardą pradėjo negailestingai eksploatuoti reklama. Rinkoje pasirodė Džeimso Bondo marškiniai, Džeimso Bondo pistoletai, Džeimso Bondo lagaminai, degtinė 007 ir netgi žaislų rinkiniai „Viskas žmogžudystei“.
Pats aktorius ilgainiui pavargo nuo vaidmens, atnešusio jam pasaulinę šlovę, ir jis pradėjo apie jį kalbėti neigiamai: „Man labai nepatinka mano herojus, neturintis paprasčiausio žmogiškumo. Jis viską apskaičiavęs, jis negailestingas, aplink save sukuria aplinką, kupiną neapykantos žmonijai. Jis tiria nusikaltimus tik todėl, kad tai suteikia jam galimybę nuspausti pistoleto gaiduką. Vaidinant Bondą man dažnai būna bloga nuo būtinybės visą laiką smaugti, pjauti, badyti, mušti, draskyti. O juk gyvenime aš nesu nusitaikęs net į triušį.“
Kad ir kaip Seanas bandė atsikratyti prie jo prilipusio herojaus, milijonų žiūrovų akyse jo charakteris buvo kaip Bondo, jis turėjo jo savybes. XXV tarptautiniame Kanų festivalyje, į kurį aktorius atvyko kaip sudėtingo dramatinio vaidmens atlikėjas karinėje dramoje „Kalva“, žurnalistai ir gerbėjai jį tiesiog atakavo kaip agento 007 kūrėją.
Seanas negalėjo su tuo taikstytis, jis suprato, kad Bondas žudo jį kaip aktorių. Po nelengvų derybų su prodiuseriais škotui pavyko pasiekti, kad jis nebesifilmuos šeštojoje „bondianos“ serijoje. Seanui siūlė didelius honorarus, bet aktorius sugebėjo atsispirti ir ištrūko iš slaptųjų misijų uždaro rato.
Tikras riteris
Seanas niekada nesigailėjo atsikratęs amžino specialiojo agento amplua. Šis sprendimas dovanojo jam galimybę įkūnyti ekrane skirtingų charakterių herojus. O policininko Džimo Melouno antraplanis vaidmuo kriminalinėje dramoje „Neliečiamieji“ 1987 metais aktoriui atnešė išsvajotąjį „Oskarą“.
Seano gerbėjai pagrįstai teigia, kad kasmet jis tampa vis įdomesnis aktorius ir žavesnis vyriškis. Tai patvirtina ir prestižiniai pasaulio leidiniai. Kai eksbondui buvo 59 metai, žurnalas „People“ pirmą kartą jį pavadino seksualiausiu vyru tarp gyvųjų, po 10 metų redakcija jam skyrė seksualiausio šimtmečio vyro titulą, o pagal žurnalo „Empire“ apklausą S.Connery pripažintas viena iš 100 seksualiausių kino žvaigždžių kino istorijoje.
Nenugalimas ir nepažeidžiamas ekrane, gyvenime Seanas – paprastas žmogus, linkęs slėpti savo asmeninį gyvenimą. Tačiau ir čia jis pripratęs laimėti – Seanas užaugino puikų sūnų Jasoną Connery, kuris taip pat tapo sėkmės lydimu kino aktoriumi
2000 metais S.Connery suteiktas garbingiausias Didžiojoje Britanijoje riterio vardas. Ir tai ne buvusio specialiojo agento gyvenimo pabaiga: škotų riteriui jau 85 metai, bet jis aktyviai tęsia aktoriaus ir prodiuserio veiklą.
Parengė Milda Augulytė
