Filmo siužetas kviečia žiūrovus atsigręžti į bauginamai artimą praeitį, kurios įvykiai tampa paradoksalia šių dienų įvykių refleksija. Kokią prasmę sugebame suteikti praeityje įvykusiai žmogaus tragedijai masių likimus nulemiančių politinių įvykių kontekste?
Ieškodami atsakymo į šį klausimą, naujojo dokumentinio filmo „Aš už tave pakalbėsiu“ kūrėjai pristato pirmąjį savo filmo herojų – kunigą Julių Sasnauską. Bendrame italo režisieriaus Maximilieno Dejoie ir lietuvės režisierės Virginijos Vareikytės filme J.Sasnauskas dalijasi skausmingos, bet kartu disidentinę veiklą įprasminančios patirties prisiminimais.
Už antitarybinę veiklą kalintas ir ištremtas į Sibirą J.Sasnauskas geriau nei kas kitas suvokia laisvos, kontrolei nepasiduodančios, savo mintis laisvai reiškiančios visuomenės svarbą. Dar mokykloje už suplėšytus džinsus išmestas iš klasės šiandien tą laiką jis prisimena kaip gilių apmąstymų metą, kuris padėjo jam suvokti savo tikslų ir norų vertę bei kainą. Jo pasakojimuose laisvė ir individualumas – šiandien dažnai atrodantys savaime suprantamos sąvokos – įgyja naujų kontekstų.
Režisieriams pradėjus tiriamuosius filmo darbus, J.Sasnauskas ir jo istorija iš karto tapo neatsiejama šio filmo dalimi. „Jis įkūnijo mūsų nuojautą, mūsų požiūrį, mūsų supratimą apie tai, kokią įsivaizdavome sovietinę priespaudą, disidentinę veiklą. Mums pasirodė, kad Juliaus asmenybė ir jo istorija kalba ir mūsų kartai“, – sakė filmo kūrėjai.
Dokumentinis filmas „Aš už tave pakalbėsiu“ iš arti žvelgia į jokiuose istorijos vadovėliuose neužfiksuotas žmogiškąsias istorijas. Tai – jautrios septynių žmonių gyvenimų istorijos, kurios iki šiol ne savo noru slepiasi sovietinių nusikaltimų gedulo ir laisvės kovų euforijos šešėliuose.
