Filmo siužetas kviečia žiūrovus atsigręžti į bauginamai artimą
praeitį, kurios įvykiai tampa paradoksalia šių dienų įvykių
refleksija. Kokią prasmę sugebame suteikti praeityje įvykusiai
žmogaus tragedijai masių likimus nulemiančių politinių įvykių
kontekste?
Ieškodami atsakymo į šį klausimą, naujojo dokumentinio filmo
„Aš už tave pakalbėsiu“ kūrėjai pristato pirmąjį savo filmo herojų
– kunigą Julių Sasnauską. Bendrame italo režisieriaus Maximilieno Dejoie ir lietuvės režisierės Virginijos Vareikytės filme J.Sasnauskas dalijasi skausmingos, bet kartu
disidentinę veiklą įprasminančios patirties prisiminimais.
Už antitarybinę veiklą kalintas ir ištremtas į Sibirą J.Sasnauskas geriau nei kas kitas suvokia laisvos, kontrolei
nepasiduodančios, savo mintis laisvai reiškiančios visuomenės
svarbą. Dar mokykloje už suplėšytus džinsus išmestas iš klasės
šiandien tą laiką jis prisimena kaip gilių apmąstymų metą, kuris
padėjo jam suvokti savo tikslų ir norų vertę bei kainą. Jo
pasakojimuose laisvė ir individualumas – šiandien dažnai atrodantys
savaime suprantamos sąvokos – įgyja naujų kontekstų.
Režisieriams pradėjus tiriamuosius filmo darbus, J.Sasnauskas
ir jo istorija iš karto tapo neatsiejama šio filmo dalimi. „Jis
įkūnijo mūsų nuojautą, mūsų požiūrį, mūsų supratimą apie tai, kokią
įsivaizdavome sovietinę priespaudą, disidentinę veiklą. Mums
pasirodė, kad Juliaus asmenybė ir jo istorija kalba ir mūsų
kartai“, – sakė filmo kūrėjai.
Dokumentinis filmas „Aš už tave pakalbėsiu“ iš arti žvelgia į
jokiuose istorijos vadovėliuose neužfiksuotas žmogiškąsias
istorijas. Tai – jautrios septynių žmonių gyvenimų istorijos,
kurios iki šiol ne savo noru slepiasi sovietinių nusikaltimų gedulo
ir laisvės kovų euforijos šešėliuose.