Lietuvių dokumentikos perlai grąžinti naujam gyvenimui

Maža siaura pilka knygutė pripildyta didžiulio vertingo turinio. Tai „Lietuvių dokumentinio kino antologija“, parengta „Meno avilio“. 15 rinktinių lietuviškų dokumentinių filmų sutalpinta dviejose kompaktinėse plokštelėse. Lietuvių ir anglų kalbomis – straipsniai apie epochą, kino kalbą, režisierius, pokalbiai su jais – apie filmų kūrimo aplinkybes ir idėjas. Tai tarytum kompaktiška Lietuvos kino dokumentikos istorija.

Naujasis leidinys.
Naujasis leidinys.
Naujasis leidinys.
Naujasis leidinys.
Daugiau nuotraukų (2)

Rūta Oginskaitė

2015-09-27 09:07, atnaujinta 2017-10-13 11:25

Turėdami šį naują leidinį, galime pamatyti lietuviškos dokumentikos brangenybes, sukurtas meistrų, kurie buvo pirmieji – Viktoras Starošas („Nenusimink, Virginijau!“, 1962, „Aš myliu direktorę“, 1978), Robertas Verba („Senis ir žemė“, 1965, „Šimtamečių godos“, 1969), Almantas Grikevičius („Laikas eina per miestą“, 1966), Henrikas Šablevičius („Atspindžiai“, 1968, „Kelionė ūkų lankomis“, 1973), Edmundas Zubavičius („Jautrumo kaip duonos“, 1979).

Toliau – H.Šablevičiaus išugdytų režisierių filmai – Audriaus Stonio „Neregių žemė“ (1992) ir Arūno Matelio „Dešimt minučių prieš Ikaro skrydį“ (1990), pirmąją nepriklausomą studiją įkūrusio Šarūno Barto dokumentika „Praėjusios dienos atminimui“ (1990), nepriklausomybės metais režisūroje debiutavusių kinematografininkų Dianos ir Kornelijaus Matuzevičių „Iliuzijos“ (1993), palaikų pervežimą iš Sibiro originaliai perteikusio Algimanto Maceinos „Juoda dėžė“.

Antologijos sudarytojai neaplenkė ir už Atlanto kūrusio, lietuvių jauniesiems įtaką dariusio, net juos mokiusio Jono Meko – antologijos antrąjį dirką pradeda jo „Cirko užrašai“.

Tačiau pirmiausia tuos filmus „Meno avilio“ jauniems entuziastams teko restauruoti, tik po to skaitmeninti ir pateikti visuomenei, o tokie užmojai kine vis dar reti.

Įžanginiame antologijos straipsnyje „XXI amžiaus kino gelbėtojai“ Čekijos kino istorikas Gabrielis M.Paletzas atkreipia dėmesį: „Šis rinkinys reprezentuoja pirmąją kino restauravimo ir kino paveldo sklaidos iniciatyvą Baltijos šalyse. Parengę šį ir anksčiau išleistą „Kino inkliuzų“ rinkinį lietuviai prisideda prie tarptautinės bendruomenės, gelbstinčios filmus nuo užmaršties. Dėka jaunųjų restauratorių, jų pasiaukojamo darbo, žinių bei įgūdžių, šie filmai grąžinami naujam gyvenimui“.

„Lietuvių dokumentinio kino antologiją“ galima įsigyti Vilniaus ir Kauno nedideliuose kino teatruose, galerijose ir knygynuose. Vilniuje – „Skalvijoje“ ir „Pasakoje“, knygynuose „Mint Vinetu“, „Eureka“, Rūdininkų knygyne, Lietuvos teatro.muzikos ir kino muziejuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, „Prospekto“ galerijoje. Kaune – Fotografijos galerijoje, knygynuose „Akademinė knygoje“, „Tūkstantis ir viena knyga“.

Šiuo metu galima įsigyti:

VILNIUJE

Kino centre „Skalvija“ A. Goštauto g. 2 Kino teatre „Pasaka“ Šv. Ignoto g. 4 Knygyne „Mint Vinetu“ Šv. Ignoto g. 16/10 Knygyne „Eureka!“ Daukanto a. 2/10 Rūdninkų knygynas Rūdninkų g. 20 „Prospekto“ fotografijos galerija Gedimino pr. 43

Netrukus bus galima įsigyti: Nacionalinės dailės galerijos knygyne Konstitucijos pr. 22 Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje Vilniaus g. 41 Meno leidinių knygyne „Humanitas“ Dominikonų g. 5

KAUNE

Kauno fotografijos galerija Vilniaus g. 2 Knygynas „Akademinė knyga“ Universiteto g. 4 Knygynas „Tūkstantis ir viena knyga“ Vilniaus g. 11

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.