Ar žinote, kad Vilniuje yra net 50 vietų, kur rodytas kinas?

Kinas Vilniuje jau XX a. pr. surinkdavo daugiau žiūrovų nei visos kitos pramogos kartu. šiandien, nors kino teatrą nesunkiai galima įsirengti namie, vis daugiau žmonių vėl grįžta į viešus kino teatrus.

Paroda „Kinas eina per miestą. Vilniaus kino teatrų istorijos“ Nacionalinėje dailės galerijoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Paroda „Kinas eina per miestą. Vilniaus kino teatrų istorijos“ Nacionalinėje dailės galerijoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Vilniaus kino teatras „Helios“, 1956.<br>Organizatorių nuotr.
Vilniaus kino teatras „Helios“, 1956.<br>Organizatorių nuotr.
Paroda „Kinas eina per miestą. Vilniaus kino teatrų istorijos“ Nacionalinėje dailės galerijoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Paroda „Kinas eina per miestą. Vilniaus kino teatrų istorijos“ Nacionalinėje dailės galerijoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Paroda „Kinas eina per miestą. Vilniaus kino teatrų istorijos“ Nacionalinėje dailės galerijoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Paroda „Kinas eina per miestą. Vilniaus kino teatrų istorijos“ Nacionalinėje dailės galerijoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Paroda „Kinas eina per miestą. Vilniaus kino teatrų istorijos“ Nacionalinėje dailės galerijoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Paroda „Kinas eina per miestą. Vilniaus kino teatrų istorijos“ Nacionalinėje dailės galerijoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Paroda „Kinas eina per miestą. Vilniaus kino teatrų istorijos“ Nacionalinėje dailės galerijoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Paroda „Kinas eina per miestą. Vilniaus kino teatrų istorijos“ Nacionalinėje dailės galerijoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Paroda „Kinas eina per miestą. Vilniaus kino teatrų istorijos“ Nacionalinėje dailės galerijoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Paroda „Kinas eina per miestą. Vilniaus kino teatrų istorijos“ Nacionalinėje dailės galerijoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Paroda „Kinas eina per miestą. Vilniaus kino teatrų istorijos“ Nacionalinėje dailės galerijoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Paroda „Kinas eina per miestą. Vilniaus kino teatrų istorijos“ Nacionalinėje dailės galerijoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Paroda „Kinas eina per miestą. Vilniaus kino teatrų istorijos“ Nacionalinėje dailės galerijoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Paroda „Kinas eina per miestą. Vilniaus kino teatrų istorijos“ Nacionalinėje dailės galerijoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Paroda „Kinas eina per miestą. Vilniaus kino teatrų istorijos“ Nacionalinėje dailės galerijoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Paroda „Kinas eina per miestą. Vilniaus kino teatrų istorijos“ Nacionalinėje dailės galerijoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Paroda „Kinas eina per miestą. Vilniaus kino teatrų istorijos“ Nacionalinėje dailės galerijoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Paroda „Kinas eina per miestą. Vilniaus kino teatrų istorijos“ Nacionalinėje dailės galerijoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Paroda „Kinas eina per miestą. Vilniaus kino teatrų istorijos“ Nacionalinėje dailės galerijoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Paroda „Kinas eina per miestą. Vilniaus kino teatrų istorijos“ Nacionalinėje dailės galerijoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Paroda „Kinas eina per miestą. Vilniaus kino teatrų istorijos“ Nacionalinėje dailės galerijoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Paroda „Kinas eina per miestą. Vilniaus kino teatrų istorijos“ Nacionalinėje dailės galerijoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Paroda „Kinas eina per miestą. Vilniaus kino teatrų istorijos“ Nacionalinėje dailės galerijoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Paroda „Kinas eina per miestą. Vilniaus kino teatrų istorijos“ Nacionalinėje dailės galerijoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Paroda „Kinas eina per miestą. Vilniaus kino teatrų istorijos“ Nacionalinėje dailės galerijoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Paroda „Kinas eina per miestą. Vilniaus kino teatrų istorijos“ Nacionalinėje dailės galerijoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Paroda „Kinas eina per miestą. Vilniaus kino teatrų istorijos“ Nacionalinėje dailės galerijoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Paroda „Kinas eina per miestą. Vilniaus kino teatrų istorijos“ Nacionalinėje dailės galerijoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Viena parodos „Kinas eina per miestą. Vilniaus kino teatrų istorijos“ kuratorių – Živilė Etevičiūtė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Viena parodos „Kinas eina per miestą. Vilniaus kino teatrų istorijos“ kuratorių – Živilė Etevičiūtė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Parodos idėja kilo kino tyrėjai Sonatai Žalneravičiūtei.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Parodos idėja kilo kino tyrėjai Sonatai Žalneravičiūtei.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Paroda „Kinas eina per miestą. Vilniaus kino teatrų istorijos“ Nacionalinėje dailės galerijoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Paroda „Kinas eina per miestą. Vilniaus kino teatrų istorijos“ Nacionalinėje dailės galerijoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Paroda „Kinas eina per miestą. Vilniaus kino teatrų istorijos“ Nacionalinėje dailės galerijoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Paroda „Kinas eina per miestą. Vilniaus kino teatrų istorijos“ Nacionalinėje dailės galerijoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (20)

lrytas.lt

2015-11-19 15:59, atnaujinta 2017-10-03 19:29

Ketvirtadienį Nacionalinėje dailės galerijoje atidaryta paroda „Kinas eina per miestą. Vilniaus kino teatrų istorijos“.

Joje pristatoma Vilniaus kino teatrų istoriją nuo pirmųjų viešų kino seansų XIX a. pab. iki šių dienų. Iki šiol fragmentiškai tyrinėtą temą siekiama atskleisti keliais aspektais, į kino teatrą žvelgiant ne tik kaip į konkrečioje vietoje veikusią įstaigą, bet ypač akcentuojant jo svarbą Vilniaus gyventojams, reikšmę miesto kultūriniame, politiniame, socialiniame gyvenime bei jos kaitą skirtingais istoriniais laikotarpiais.

Karo ar taikos metu kinas visada buvo skirtas pramogai, nors dažnai tapdavo ir propagandos įrankiu. Ir, žinoma, visais laikais rodant filmus, pirmiausia buvo tikimasi uždirbti. Kinas Vilniuje jau XX a. pr. surinkdavo daugiau žiūrovų nei visos kitos pramogos kartu. Tiesa, XX a. pab., prasidėjus kino teatrų privatizacijai, atkeliavus video technikai, kino teatrai sunkiai vertėsi. Bet šiandien, nors kino teatrą nesunkiai galima įsirengti namie, vis daugiau žmonių vėl grįžta į viešus kino teatrus.

Šios parodos idėja kilo kino tyrėjai Sonatai Žalneravičiūtei, kuri kelerius metus rinko medžiagą knygai apie Vilniaus kino teatrus. Tęsiant tyrimą kartu su Nacionalinės dailės galerijos kuratorėmis, parodai buvo sutelkta unikali medžiaga, iliustruojanti kino teatrų raidą, kino sklaidą bei jo recepciją.

Ekspoziciją sudaro ir asmeniniuose, ir visuomeniniuose archyvuose bei muziejuose saugomi eksponatai, dokumentai, vaizdo bei garso įrašai. Tyrimo metu išaiškinta per 50 vietų Vilniuje, kur buvo rodomas kinas. Parodoje pristatomas jų žemėlapis. Parodos kuratorės: Sonata Žalneravičiūtė, Živilė Etevičiūtė, Eglė Juocevičiūtė, Eglė Mikalajūnė.

„Kadangi 10 metų dirbu „Skalvijos“ kino centre, vieną dieną supratau, kad nežinau jo istorijos. Reikėjo aiškintis. Pradėjusi tyrinėti „Planetos“ („Skalvijos“) istoriją, supratau, kad, domėdamasi vienu kino teatru, negaliu atmesti atradimų apie kitus. Taip prasidėjo ilgas ir intriguojamas Vilniaus praeities tyrimas. Informaciją apie sovietinius kino teatrus buvo galima rinkti vartant periodiką, kurioje kruopščiai būdavo anonsuojamas kino teatrų repertuaras. Tačiau, pradėjusi kalbinti žmones, sužinojau, kad jie prisimena dar kažkokius kino teatrus – „Pan“, „Liuks“, „Casino“, „Adrija“,kurių aš nebuvau girdėjusi“, – pristatydama parodą, pasakojo S.Žalneravičiūtė.

Be to, paaiškėjo, kad kinas Vilniuje buvo rodomas net ir sunkiausiais laikais – per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus. Vienu vertingiausių parodos eksponatų parodos kuratorė įvardijo itin garbaus amžiaus vilnietės Janinos Giečevskos tarpukario laikų sąsiuvinį – prisiminimus apie tuometį kiną.

Pirmieji vieši kino rodymai Vilniuje buvo surengti 1896 m. vasarą Botanikos sode. Pirmasis kino teatras „Ilizijos“, kuriame buvo įrengta kino salė, Vilniuje buvo atidarytas 1907 m. dabartinėje Didžiojoje gatvėje. Jame buvo rodomi trumpi brolių Ogiusto (Auguste) ir Luiso (Louis) Liumjerų (Lumiere) filmukai. Kai kurių kino teatrų salės buvo nemažos – turėjo net apie 300 vietų. Kino teatrai stengėsi neatsilikti nuo įprasto teatro – juose būdavo įrengti balkonai, ložės, grodavo orkestras, veikdavo bufetas. Bilietas, aišku, kainuodavo brangiau. Konkurencija tarp kino teatrų buvo didelė. Dabartiniame Gedimino prospekte buvo įsikūrę prabangesni kino teatrai, o Kalvarijų gatvės rajone – teatrai liaudžiai už grašius.

Tuometė spauda kino nepalikdavo nuošalyje. Pavyzdžiui, būdavo pabrėžiama, kad žmonės plūsta į kiną. Pirmieji kino kritikai – žurnalistai, kurie vertindavo filmus. Tačiau jie nepasirašydavo nei tikrojo vardo, nei pavardės – dažniausiai tik inicialus arba išgalvotą vardą. Periodika kino tema leisdavo pasisakyti ir žiūrovams. Šie yra pasipiktinę, kad vaikams rodo filmą, kuriame šokamas tango.

Parodos eksponatai ir informacija atkeliavo iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Vilniaus apskrities archyvo, Lietuvos literatūros ir meno archyvo, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos, Lietuvos kino centro, Lietuvos kinematografininkų sąjungos, kino koncerno „Mosfilm“.

Parodos „Kinas eina per miestą. Vilniaus kino teatrų istorijos“ atidarymas – lapkričio 19 d., ketvirtadienį, 18 val. Ji veiks iki sausio 30 dienos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.