Turbūt nedaugelis žino ir tai, kad pažiūrėti šedevru katalikiško meno pasaulyje laikomo ir tikėjimo praktikoje lygių neturinčio meno palikimo mes galime vienoje Vilniaus senamiesčio gatvelių, kad ir akimirksniui užmetus akį vidun, pro nuolat atvertas duris. Kiekvieną dieną eidami pro šalį galime išvysti tai, dėl ko žmonės visus metus keliaus iš tolimiausių kraštų. Tai iš vizijų nutapytas Dievo Gailestingumo paveikslas, įkurdintas ir Dievo Gailestingumo šventovėje po ilgų dingimo metų.
Ši istorija prasideda nuo mažo namuko Antakalnio rajone, į kurį 1933-aisiais keletui metų atsikraustė Faustina Kowalska – jauna vienuolė iš Lenkijos. Nemokėjusi taisyklingai rašyti ar gražiai reikšti minčių, ji savo paprastumu nustebino aplinkinius pasakojimais apie mistines vizijas, virtusias paveikslu. Šiandien sesuo Faustina laikoma viena žymiausių praėjusio amžiaus lenkų kilmės mistikių, kurios „Dienoraščio“ užrašai tapo ir svarbiu katalikų tikėjimo praktikos dokumentu.
Apie apsireiškusio Jėzaus paveikslą pasauliui papasakoti nusprendė ne patys lietuviai, o amerikiečių režisierius Danielis diSilva. Dokumentiniame filme išvysite kelionę pirmojo paveikslo paieškos link. Režisierius klausia: kaip vieno paveikslo istorija, nežinomas gailestingumo įvaizdis galėjo taip plačiai pasklisti po pasaulį? Ilgai slėptas, o vėliau ir pradangintas kūrinys tarsi prisikelia iš naujo, juo perduodama gailestingumo žinia įgyja tokią reikšmę, kad net popiežius garsiai paskelbia: tebūnie šie metai skirti Gailestingumui.
Savo mintimis apie atvaizdo reikšmę pasauliui filme dalinsis ne tik teologijos mokslų atstovai, kunigai, vyskupai, bet ir tokios amerikiečių žvaigždės kaip aktorius, muzikantas, filmuose kartu su Morganu Freemanu, Renée Zellweger vaidinęs ir pagrindinius vaidmenis atlikęs Harry’s Connickis Jaunesnysis arba kitas Amerikoje žinomos TV laidos, „stand up“ komedijos meistras Jimas Gaffiganas.
Šių žmonių patirtys ir mintys padės suprasti, kokią reikšmingą vietą pasaulyje užima paveikslas su Jėzaus atvaizdu, kuriame balkšvos ir rausvos šviesos spinduliai, sklindantys iš Jo širdies, daugumai jau žinomi kaip žmonijai iš naujo padovanotas Gailestingumo simbolis.
Šiandien Danielio diSilvos ekranizuotame pasakojime-pokalbyje mums rodo, kaip šiais laikais atrodo paveikslo kelionė po pasaulį, po populiarias vietas, pas žymius ir paprastus žmones, po jų mintis ir širdis. Ir atrodytų tikrai ne be reikalo popiežius Pranciškus šiuos metus paskelbė Gailestingumo. Paveikslas puikiai įsikomponuoja į šiuolaikinio Niujorko ar Europos miesto gatvių šurmulį. Matant šį atvaizdą tarp paprastų miesto žmonių, girdint gyvenimiškas istorijas, atrodo, jog dabar yra metas mums vėl iš naujo atrasti juo perduodamą žinią. Todėl galima tik pasidžiaugti ir palaikyti režisieriaus norą pasidalinti šia mistine istorija su plačia auditorija.
Buvo visko – ir dingimų, paveikslo slapstymų, klastojimų, draudimų ir kovų, ir protestų. Apie tai savo mintimis bei patirtimi dalinsis daugelis žmonių iš viso pasaulio, prisilietusių prie šios paveikslo istorijos.
