Tai vienintelis Europoje A klasės festivalis, kurio visus filmus gali pamatyti plačioji publika. Į jį kasmet parduodama daugiau kaip pusę milijono bilietų. Peržiūros rengiamos ne tik didžiuliuose kino centruose Potsdamo aikštėje, bet ir daugybėje Berlyno kino teatrų. Eilės prie bilietų nusidriekia nuo ankstaus ryto – jos tapo miesto įžymybe ir festivalio direktoriaus Dieterio Kosslicko, jau 15 metų užimančio šį postą, pasididžiavimu.
„Berlinale“ ištikima savo labiausiai politizuoto festivalio reputacijai. Pernai Auksinį lokį laimėjo Irane uždraustas į valdžios nemalonę patekusio Jafaro Panahi filmas „Taksi“. Šiais metais vienas programos leitmotyvų bus iš vietos pajudėjęs pasaulis – planetą užplūdę pabėgėlių srautai. Tarp pretendentų į Auksinį lokį į pagrindinį vaidybinį konkursą įsispraudė du dokumentiniai filmai: italų režisieriaus Gianfranco Rosi „Ugnis jūroje“, nufilmuotas Lampedūzos saloje – pirmojoje į Europą besiveržiančių emigrantų prieglaudoje, ir amerikiečių režisieriaus Alexso Gibney juosta apie totalinį sekimą internete „Zero dienos“.
Tarp laukiamiausių konkurso hitų – kanadeičio Denis Cote „Borisas be Beatričės“ apie rusų kilmės oligarcho Boriso Malinovskio šeimos dramą; britų biografinis filmas „Genijus“, kuriame vaidina Jude Law, Colinas Firthas, Nicole Kidman, apie garsų knygų redaktorių Maxą Perkinsą, dirbusį su Ernestu Hemingway, Francis'u Scottu Fitzgeraldu, Thomasu Wolfe'u (režisieriaus Michaelo Grandage'o debiutas); Vincento Perezo režisūrinis darbas „Vienas Berlyne“, kuriame vaidina Emma Thompson ir Brendanas Gleesonas; filmą „Padeganti žvilgsniu“ primenanti amerikiečio Jeffo Nicholso fantastika „Midnight Special“; naujas Thomaso Vinterbergo darbas „Komuna“ apie XX a. aštuntojo dešimtmečio Danijos hipių gyvenimą...
Dokumentiniu filmu „Kur dar įsiveržti?“ dar vieną skandalą JAV prezidento rinkimų kampanijai parengė Michaelas Moore'as, prieš George'o Busho politiką nukreipto pamfleto „Farenheitas 9/11“, autorius. Anot spaudos, šis filmas „juokingas, bet rimtas kaip širdies smūgis“ – Jungtinėse Amerikos Valstijose jis jau tapo vienu žiūrimumo lyderių, o Berlyne įvyks jo nekonkursinė premjera Europoje.
Ilgiausio filmo festivalių istorijoje vardą jau iškovojo konkursinė Lavo Diazo juosta iš Filipinų „Liūdnos paslapties lopšinė“ – istorinis epas apie kovą su ispanų kolonizatoriais XIX a. trunka 8 valandas ir jau iš anksto kelia žiūrovų, ruošiančių termosus, paniką.
Berlyno kino archyvas žada austrų-vokiečių ekspresionizmo genijaus Fritzo Lango suskaitmeninto 1921 m. filmo „Pavargusi mirtis“ premjerą. Nebylusis filmas bus rodomas grojant Berlyno filharmonijos simfoniniam orkestrui.
Lietuviškas „Berlinale“ akcentas – pasaulinė M.Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis“ premjera „Panoramos“ programos dokumentinių filmų sekcijoje „Panorama Dokumente“. „Mariupolis“ – tai filmas-esė apie industrinį uostamiestį Ukrainoje, Donecko srityje; ten kažkada gyveno graikai. Dabar kasdienybę Mariupolyje įrėmina nuolatinis karo laukimas, jo buvimas šalia. „Vakar bombų negirdėjau, tik sprogimų atšvaitai debesyse matėsi pro mano langą“, – sako filme smuikininkė. „Nemačiau sprogimų, dirbau sode“, – jai antrina Mariupolio akordeonininkas. Filmas skirtas Mariupolio poetams ir batsiuviams, o „Berlinale“ rengėjai M.Kvedaravičiaus filmą vadina vizualiai išraiškinga pagarbos duokle į krizę panirusiam miestui. Pristatydami „Mariupolį“ festivalio rengėjai nepamiršo paminėti ir M.Kvedaravičių išgarsinusio debiutinio dokumentinio filmo „Barzakh“, anot rengėjų, palikusio stiprų įspūdį. 2011 m. Berlyno kino festivalyje šis pasakojimas apie Čečėnijoje dingusius žmones buvo apdovanotas Ekumeninės ir „Amnesty International“ žiuri prizais, apkeliavo daugybę tarptautinių festivalių, Lietuvoje pelnė Sidabrinės gervės apdovanojimą už geriausią metų dokumentinį filmą.
Jau žinoma, kad garbės prizus „Berlinale Camera“ gaus amerikiečių aktorius Timas Robbinsas, brolių Coenų filmų prodiuseris Benas Barenholtzas ir vokiečių kino operatorius Marlies Kirchneris.
Pagrindinio konkurso žiuri vadovauja aktorė Meryl Streep, 2012 metais apdovanota garbės Auksiniu liūtu už indėlį į kino meną. Žiuri pirmininkės vaidmuo – jos debiutas.
Pasaulio žvaigždės paprastai ne taip noriai traukia į pilką vasario Berlyną kaip į Prancūzijos Žydrąjį Krantą ar Venecijos lagūną, tačiau šiais metais pristatyti savo filmų žadėjo atvykti Julliane Moore, Tilda Swinton, E.Thompson, Laura Linney, Isabelle Hupert, C.Firthas, J.Law, Michaelas Sheenas, George'as Clooney, Channingas Tatumas.
Per paskutinę prieš festivalį direktoriaus D.Kosslicko spaudos konferenciją vėl iškilo lyčių diskriminavimo kine tema: iš 18-os konkursinių filmų tik du sukurti moterų. Direktorius entuziastingai šliūkštelėjo alyvos į ugnį primindamas, kad per visą pagrindinių Europos festivalių istoriją nė vienam jų nevadovavo moteris, ir netgi pareiškė, kad mato tik vieną problemos sprendimo būdą: skirti moterims kvotas, nes „tai vienintelė efektyvi išeitis“.
Parengė Milda Augulytė
