Į festivalio atidarymo vakarą ir susitikimus su žiūrovais atvyksta Norvegijos Fredrikstato animacijos festivalio vadovas Andersas Narverudas Moenas, tikinantis, kad animacija – puikus įrankis kūrėjams pasakoti labai asmeniškas istorijas. Siūlome pokalbį su menininku.
-Kaip patekote į animacijos pasaulį?
-Pradėjau savanoriauti festivalyje, kuriam dabar pats vadovauju. Tai vyko 1999 – 2001 metais. Prieš užimdamas direktoriaus pareigas 2012-aisiais, vykdžiau įvarius kultūros ir kino projektus: dirbau festivaliuose, rengiau radijo laidas ir koncertus.
Be to, buvau patarėjas kino klausimais vienoje didžiausių Norvegijos kompanijų. Taigi galiu drąsiai teigti, kad į animaciją mane atvedė Fredrikstato animacijos festivalis.
-Koks jausmas gyventi animacijos pasaulyje?
-Tai nuostabu! Savo darbe sutinku daug talentingų žmonių. Sunku būtų kitame kino versle rasti tokius savo darbui atsidavusius darbuotojus, kokie yra animatoriai. Jie labai žemiški ir malonūs. Tiesiog myliu juos.
-Kaip piešti veikėjai padeda atskleisti istoriją ir ieškoti atsakymų į sudėtingus klausimus?
-Apskritai manau, kad animacija padeda filmų kūrėjams geriau papasakoti asmenišką istoriją , o dizainas – atskleisti temą, sukurti atmosferą, išryškinti veikėjo asmenybę. Trumpai tariant, filmų kūrėjui tai puikus būdas kūrybingai kalbėti apie tai, kas jam svarbu.
-Šiandien animacija patiria savo šlovės dienas, ar jos jau praeityje?
-Man nepatinka lyginti šiandieninį ir praeities meną. Kai kurie žmonės mėgsta romantizuoti tam tikrus periodus visose meno srityse ir pamiršta, kad laikas bėga, viskas greitai keičiasi. Vienodai svarbu pastebėti ir šiandieninius talentus, ir mokytis iš praeities meistrų.
-Kokie yra pagrindiniai skandinaviškos animacijos bruožai?
-Norvegijos, Švedijos ir Danijos animacija skiriasi, bet turi ir bendrų bruožų. Skandinaviški filmai dažnai yra paremti scenarijaus ir pasakojamos istorijos plėtote, o autoriai yra labai savarankiški.
-Kuo skiriasi skandinaviškoji ir baltiškoji animacija?
-Istorijos pasakojimo maniera. Baltų režisieriai labiau mėgsta slėpti savo intencijas nei skandinavai. Baltiški animacijos darbai Norvegijos publikai neretai atrodo keistai.
Aš asmeniškai juos labai mėgstu, bet, manau, taip yra dėl tradicijų ir Rytų-Vakarų mąstymo skirtumų. Baltai taip pat labiau mėgsta lėlių animaciją, o Skandinavijos šalys plėtoja 3D bei specialiųjų efektų rinką.
-Koks garso vaidmuo animacijos pasaulyje?
-Tai gali būti esminis filmo sėkmės arba nesėkmės aspektas. Muzika gali lemti labia daug.
-Kodėl nusprendėte atvykti į Lietuvą, į 2-ąjį tarptautinį animacijos ir videožaidimų festivalį „Beautiful Land of Nevermind“?
-Šio festivalio organizatoriai lankėsi mūsų festivalyje Nrvegijoje 2014-aisiais, nuo tada palaikome glaudžius ryšius ir kuriame bendrus planus. Pakviestas atvykti į Lietuvą apsidžiaugiau ir nedvejodamas sutikau.
