Šiemet ketinama užbaigti nemažai filmų, kurių gamyba ne tik dėl projektų sudėtingumo, bet ir dėl nepakankamų valstybės resursų yra finansuojama dvejus metus. Devynių filmų gamybos projektai buvo įgyvendinami pagal numatytus planus, tinkamai atsiskaitė už anksčiau gautą paramą ir šiemet gaus likusią finansavimo dalį.
Jau žinomi režisieriai imasi naujų vaidybinių filmų projektų – Audrius Juzėnas kurs filmą „Kelionė į naktį“, pasakojantį Lietuvos pokario istoriją, o Ignas Jonynas nagrinės modernaus pasaulio žmogaus moralinius iššūkius filme „Nematoma“.
Globalias politines aktualijas, emigracijos grimasas, Lietuvos tarpukario istorijos temas nagrinėja keturi nauji dokumentiniai ilgametražiai filmai. Vienas jų – režisieriaus Manto Kvedaravičiaus filmas „Mariupolis“ jau sulaukė ir tarptautinės sėkmės – dalyvavo Berlyno kino festivalio programoje „Panorama“, atrinktas į konkursinę tarptautinio Honkongo kino festivalio programą.
Lietuvos kino centras (LKC) siekia sudaryti palankesnes sąlygas atsiskleisti ir naujiems talentams. Suteikus paramą pagal debiutinio filmo ir pirmojo trumpametražio filmo projektų kategorijas savo sumanymus galės įgyvendinti režisierius Jurgis Matulevičius (vaidybinis ilgametražis filmas „Izaokas“), režisierė Agnė Žegulytė (dokumentinis ilgametražis filmas „Apie žmones, žvėris ir daiktus“) bei pirmojo savo trumpametražio filmo „Motinos diena“ režisierė Kamilė Milašiūtė.
Laikantis kino politikos prioriteto remti bendros gamybos projektus, įgyvendinamus su užsienio partneriais, iš paremtų nacionalinių filmų gamybos projektų 14 filmų yra kuriami su kolegomis iš Brazilijos, Kroatijos, JAV, Nyderlandų, Latvijos, Estijos, Vokietijos, Bulgarijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Serbijos, Lenkijos, Ukrainos, Airijos, Šveicarijos. Tai sudaro geresnes galimybes filmą pristatyti tarptautiniuose festivaliuose, surasti platintojus, pasitelkti kitų šalių kino kūrėjų ir gamintojų patirtį bei finansinius resursus.
Lietuvos kino centras taip pat prisidės prie keturių bendros gamybos filmų sukūrimo. Kartu su Prancūzijos, Vokietijos, Latvijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos bei Estijos partneriai mūsų šalies prodiuseriai dalyvaus kuriant tris vaidybinius ir vieną dokumentinį filmą.
LKC jau antrus metus remia tokių projektų įgyvendinimą. Tokia daugelio Europos kino institucijų praktika sudaro galimybę dalyvauti reikšminguose tarptautiniuose projektuose, plėtoti ilgalaikius ryšius su užsienio šalių kino kūrėjais ir gamintojais, atverti daugiau galimybių kūrėjams, didinti šalies kino žinomumą.
Projektai bus paremti bendra 155 tūkst. eurų suma, filmų režisieriai – Sergejus Loznica, Janis Nordas, Valo Tomla (Vallo Toomla). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad Lietuvių dokumentinio kino režisierė Neringa Medutytė kartu su prodiuseriais iš Jungtinės Karalystės kuria dokumentinį filmą apie mūsų šalies karius savanorius. Visos LKC skirtos valstybės biudžeto lėšos šiems projektams privalo būti išleistos Lietuvoje, taip pat užsienio filmų kūrėjai ne tik privalo turėti bendrą gamintoją Lietuvoje, bet ir pasitelkti bent vieną mūsų šalies kino kūrėją ar atlikėją.
Paramą gaus 19 prodiuserių kompanijų, kurių planuojamos filmų gamybos bendros išlaidos – beveik 15 milijonų eurų. Savo sumanymus įgyvendins 21 režisierius. Pagal valstybės pagalbai keliamus reikalavimus visi filmai remiami sumomis, kurios sudaro nuo 50 iki 75 proc. visos filmo gamybai išleidžiamos sumos.
86 tūkst. eurų paskirstyti aštuonių prodiuserių kompanijų atliekamiems vaidybinių, dokumentinių, animacinio filmų ir vieno interaktyvaus kino projekto parengiamiesiems darbams. Trys iš šių sumanymų jau turi ir tarptautinius partnerius iš Prancūzijos, Italijos, Bulgarijos, Slovėnijos bei Jungtinės Karalystės.
„Paremta beveik pusė pateiktų projektų rodo neabejotinai išaugusią jų kokybę. Kita vertus, esame labai ribojami turimų finansinių išteklių, todėl toli gražu ne visi pakankamai kokybiški sumanymai šį kartą sulaukė mūsų paramos. Nepaisant to, norėtųsi sulaukti daugiau televizinės dokumentikos, mikrobiudžeto vaidybinio ilgametražio filmo, vaidybinio trumpametražio filmo projektų – pastarąjį kartą kūrybiškai įdomių sumanymų pasigedome“, – sakė Kino centro direktorius Rolandas Kvietkauskas.
Šiuo metu Lietuvos kino centras priima paraiškas filmų parengiamųjų darbų projektams, skirtiems įgyvendinti Valstybės atkūrimo 100-mečio programai, o nuo balandžio 4 d. bus paskelbtas šių metų antrasis kino projektų parengiamųjų ir gamybos darbų finansavimo konkurso etapas.
