Filmų festivalis Berklyje bendradarbiauja su San Francisko įlankos regiono literatūros festivaliu (Bay Area Book Festival), o programa „Literatūra ir kinas“ (Auteur, Author: Film and Literature) yra sumanyta kaip dialogas tarp kino ir literatūros. Ji atskleidžia, kaip kino kalba gali atspindėti arba papildyti prozos ir poezijos formas bei turinį.
Dešimties į festivalį atrinktų filmų programos kuratorius yra garsaus Telluride‘s kino festivalio vienas steigėjų ir direktorių, kino profesionalas Tom‘as Luddy.
Kaip papasakojo Kalifornijos universiteto Berklio meno muziejaus ir filmotekos BAMPFA (Art Museum & Pacific Film Archive), kurios kino teatre ir vyks festivalis, kuratorė Kathy Geritz, JAV publikai bus parodyti premjeriniai filmai „Nelsono Algreno gyvenimas“ (Nelson Algren Live, rež. Oscar Bucher, JAV, 2016), „Ir kai numirsiu, nebūsiu miręs“ (And When I Die, I Won’t Stay Dead, rež. Billy Woodberry, JAV, Portugalija, 2015), taip pat filmai pagal įžymaus vokiečių kilmės rašytojo W. G. Sebaldo romaną „Austerlicas“ (Austerlitz, rež. Stan‘as Neumann’as, Prancūzija, 2014) ir apie Nobelio premijos laureato Orhano Pamuko, romano „Nekaltybės muziejus“ autoriaus, įkurtą unikalų muziejų „Prisiminimų nekaltybė: Orhano Pamuko muziejus ir Stambulas“ (Innocence Of Memories: Orhan Pamuk’s Museum And Istanbul, rež. Grant‘as Gee, Jungtinė Karalystė, 2015). Jie kino kalba įkūnija tai, ką rašytojai pavaizdavo savo prozos kūriniuose.
Programoje pristatomi ne tik nauji, bet ir seniau sukurti bei restauruoti filmai, tokie kaip režisierės Carroll Ballard poetinis filmas pagal JAV populiarią Walterio Farley‘aus apysaką vaikams „Juodasis eržilas“ (1979) ar italų rašytojo, diplomato ir politinio kalinio Curzio Malaparte‘s sukurtas vienintelis jo filmas „Uždraustas Kristus“ (1951).
Tarp keturių kūrybinės dokumentikos filmų apie įvairius poetus (Elizabeth‘ą Bishop, Bob‘ą Kaufman’ą, Carlos‘ą Drummond’ą) bus pristatytas ir režisierias J.Javaičio filmas „Česlavo Milošo amžius“ apie vienintelį iš Lietuvos kilusį Nobelio literatūros premijos laureatą, kuris į pasaulio kultūros istoriją, be kita ko, ryškiai įrašė gimtųjų Nevėžio upės apylinkių ir Lietuvos sostinės Vilniaus vardus ir vaizdus.
Gimtąją Lietuvą Č.Milošas nuolat regėjo ir Berklyje, pro savo namų langus žvelgdamas į ūkanotą San Francisco įlanką. Poetas, Berklio universiteto profesorius, čia praleido beveik keturis dešimtmečius brandžiausių savo gyvenimo ir kūrybos metų. Jo kūryboje atsispindintys gimtinės vaizdai, interpretuojami filme, pagaliau bus parodyti ir intelektualiai San Francisko įlankos regiono literatūros ir kino festivalio publikai.
„Apmąstant XX amžių su jo dviem pasauliniais karais ir daugybe kitų konfliktų dažnai sakoma, jog tai reikia nuolat priminti, idant daugiau nesikartotų. Tačiau nežiūrint milžiniškų daugelio pažangių žmonių ir demokratiškų valstybių pastangų, tai nuolat kartojasi. Todėl maža vilties, kad prievarta ir žudynės kada nors baigsis.
Išgyvenęs Rusijos revoliuciją ir du pasaulinius karus, Č. Milošas ilgą laiką buvo svetimas ir JAV, ir Lenkijos, ir juolab Lietuvos literatūroje. Jo knygos sovietinėje erdvėje buvo uždraustos 1951 metais, jam pasitraukus į Vakarus, – prieš kelionę į festivalį kalbėjo režisierius J. Javaitis. – Kai jau ruošiausi šiam filmui, kurį laiką dėsčiau vaidybą meistriškmo dirbtuvėse Italijoje, Kaprio saloje. Iš mokyklos laikų gerai žinojau apie antikos ir Viduržemio jūros kultūrą, kuri didžia dalimi lėmė visos Europos kultūrą.
Tačiau bendraudamas su Italijos jaunuoliais akivaizdžiai jaučiau, kokiomis skirtingomis patirtimis pagrįstas mūsų mąstymas, kaip stipriai skiriasi Vakarų ir Rytų Europos patirtys, ypač XX amžiaus antrojoje pusėje. Atskleidžiant studentams tuos skirtumus man puikiai pasitarnavo Č. Milošo kūryba, visų pirma jo esė žanro knygos, kurių daugelis buvo išverstos į italų ar anglų kalbas – pvz., „Pavergtas protas“, „Gimtoji Europa“, „Tėvynės ieškojimas“, „Ulro žemė“ ir , be abejo, poezija.
Niekas kitas taip tiksliai nėra apmąstęs ir įtaigiai papasakojęs apie tą istorinę ir kultūrinę Europos erdvę, kuri formavo mano ir milijonų kitų, gyvenančių buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos erdvėje – lenkų, ukrainiečių, baltarusių, lietuvių – gyvenimus.“
J.Javaičio „Česlavo Milošo amžius“ organizatorių įvardijamas kaip vienas svarbiausių festivalio akcentų – birželio 1 dieną šiuo filmu bus atidarytas festivalis. Filmą pristatys Berklio universiteto profesoriai Robertas Hassas, poetas ir pirmasis Č. Milošo poezijos vertėjas į anglų kalbą Markas Danneris, garsus žurnalistas ir poeto bičiulis, po rašytojo mirties tapęs jo namo ant Grizzly Peak kalvos Berklyje sergėtoju, bei poeto sūnus Anthony‘s Milosz‘as.
Kaip teigia režisierius, šios asmenybės prasmingai praturtino ir filmą, prieš penkerius metus darbuojantis prie jo Berklyje.
Filmo peržiūroje planuoja dalyvauti ir San Francisko lietuvių bendruomenės nariai. Po filmo peržiūros numatytas susitikimas su filmo prodiusere Teresa Rožanovska ir režisieriumi, kurio dalyvavimą festivalyje parėmė Lietuvos Respublikos ambasada JAV ir Lietuvos kultūros institutas.
