Tikros ir išgalvotos istorijos tema – pagrindinė šiųmečiame Venecijos festivalyje. Konkursiniuose filmuose atsispindės laikotarpiai nuo akmens amžiaus iki tolimos ateities įvairiausių žanrų filmuose – nuo dokumentinės kronikos iki mokslinės fantastikos.
Venecijos kino festivalio nugalėtojus šį kartą išrinks tarptautinė žiuri, vadovaujama brito Samo Mendeso, „Oskaro“ laureato, filmų „Amerikietiškas grožis“ ir „Operacija „Skyfall“ režisieriaus. Be jo, žiuri priklauso vokiečių kino aktorė Nina Hoss, taip prancūzų aktorė ir dainininkė Chiara Mastroianni, dviejų pasaulio kino legendų – Marcello Mastroianni ir Catherine Deneuve duktė. Tarp svečių, kurie pristato savo filmus Lido saloje, – taip pat žvaigždės: Melas Gibsonas, Bradas Pittas, Natalie Portman, Cate Blanchett, Emma Stone, Ryanas Goslingas...
Tačiau tradicinio spindinčio seniausio pasaulyje kino festivalio atidarymo atsisakyta iš pagarbos neseniai Italijoje įvykusio žemės drebėjimo aukoms. Visas dėmesys sutelktas į filmus, dėl kurių šio kino festivalio programa gali būti stipriausia per pastaruosius metus.
Didieji lūkesčiai ne konkurse
Didelius lūkesčius žadina jau nekonkursinė programa, parodysianti nei daugiau, nei mažiau kaip Jėzų Kristų „virtualioje erdvėje“, popiežių iš Amerikos Vatikane ir atgimusius numirėlius. Juos bus galima išvysti senųjų kino juostų retrospektyvoje, „splatter“ žanro šedevre „Numirėlių aušra“, kurią George‘as Andrew Romero sukūrė 1978 metais.
Bus parodytas restauruotas Andrejaus Tarkovskio „Stalkeris“, italų režisierius Paolo Sorrentino pristatys televizijos serialo „Jaunasis popiežius“ apie išgalvotą pirmąjį pontifiką amerikietį, kurį vaidina Jude‘as Law, pirmąsias serijas.
Anksčiau nepatirtų įspūdžių žada filmas „Jėzus VR – Kristaus istorija“, pasakojantis apie Jėzaus gyvenimą nuo gimimo iki nukryžiavimo. Šis filmas, kaip skelbia jo kūrėjai, nufilmuotas nauju kinematografui kompiuterinių žaidimų virtualios realybės formatu, sukuriančiu visiško panirimo į ekrano tikrovę efektą. Venecijos festivalio svečiams bus parodyta 40 šio serialo minučių.
Pirmą per pastaruosius dešimt metų projektą, dramą „Hacksaw Ridge“ ne konkurse parodys M.Gibsonas, australiečių ir amerikiečių aktorius, režisierius ir prodiuseris, sėkmės sulaukusių filmų „Narsioji širdis“ ir „Kristaus kančia“ autorius. Dviejų „Oskarų“ ir Auksinio gaublio laureato naujojo filmo veiksmas vyksta per Antrąjį pasaulinį karą.
Ne konkurse bus parodytas ir Johno Sturgeso „Šauniojo septynetuko“ perdirbinys (o „Šaunusis septynetukas“ buvo sukurtas pagal Akiros Kurosavos „Septynis samurajus“). Režisierius Antoine‘as Fuqua nutarė sušiuolaikinti šį klasikinį vesterno pavyzdį. Vieną pagrindinių vaidmenų sukūrė Denzelis Washingtonas.
Naujuosius savo filmus Venecijoje parodys Frankas Ullrichas, Jamesas Francas, Ki-duk Kimas ir kiti pasaulinio garso režisieriai. Berlyne gyvenantis ukrainiečių kino režisierius Sergejus Loznica rodys savo naują dokumentinį darbą „Austerlicas“ – ilgametražį filmą apie memorialus, įkurtus buvusių nacių koncentracijų stovyklų vietoje.
Puikus konkursas
Daug žadančios nekonkursinės programos fone ne mažiau patraukliai atrodo varžybų dėl festivalio trofėjaus – Auksinio liūto – dalyvių sąrašas. Garsūs režisieriai ir vaidmenų atlikėjai figūruoja beveik kiekvieno konkursinio filmo titruose.
„Oskaro“ laureatas Damienas Chazelle‘as pradės festivalį nauju miuziklu „La La Land“, kuriam, be kita ko, pranašaujama mažiausiai Amerikos kino akademijos nominacija.
Nekantriai Lido saloje laukiama romantinio trilerio su siaubo elementais „Bloga partija“ – iranietės iš JAV Anos Lily Amirpour ilgametražio debiuto. Ši režisierė jau vadinama „naujuoju Tarantino“, filme, be kita ko, vaidina Keanu Reevesas ir Jimas Carrey.
Filipinietis Lavas Diazas, kurio aštuonių valandų „Lopšinė liūdnai paslapčiai“ rodyta „Berlinale“, į Veneciją atvežė „Moterį, kuri išėjo“, įkvėptą, pasak režisieriaus, Levo Tolstojaus apsakymo „Dievas tiesą mato, bet negreitai pasakys“. Čiliečių režisierius Pablo Larraínas pristatys biografinį filmą „Džeki“, kuriame pagrindinį Jacqueline Kennedy vaidmenį atliko N.Portman.
Pirmąjį dokumentinį projektą konkursui pateikė filosofinio kinematografo meistras Terrence‘as Malickas. „Kelionė laiku“ – tai visatos istorija nuo pradžios iki pabaigos.
Prancūzų ir vokiečių koprodukcija – François Ozono „Francas“ – suveda prie Pirmojo pasaulinio karo kareivio kapo dvi kariavusias valstybes. Nespalvotos dramos siužetas pagrįstas Maurice‘o Rostand‘o pjese „Žmogus, kurį nužudžiau“, kurią kadaise ekranizavo Ernstas Lubitschius.
Kartu su Vokietija sukurtas ir vienintelis konkursinis rusų filmas – Andrejaus Končialovskio „Rojus“, rodantis Rusiją Europos kultūrinės tradicijos kontekste. Istorijos centre – trys likimai: rusų emigrantės Olgos, Prancūzijos pasipriešinimo judėjimo dalyvės (Julija Vysockaja), kolaboranto Žiulio (Philippe‘as Duquesne‘as) ir aukšto SS karininko vokiečio Helmuto (Christianas Klausas). J.Vysockajos herojė nukopijuota nuo kunigaikštienės Veros Obolenskajos (1911-1944), Pasipriešinimo judėjimo didvyrės.
Vokietijos kinematografijos veteranas Wimas Wendersas parodys filmą „Gražios dienos Aranchuese“, kurio scenarijus parašytas su austrų dramaturgu Peteriu Handke. Psichologinė kamerinė drama, nufilmuota šiam žanrui neįprastu 3D formatu, – tai atviras ir emocionalus nejaunos poros dialogas. Filmas sukurtas su Vokietijos, Prancūzijos ir Portugalijos kino kompanijomis prancūzų kalba. Daugelio apdovanojimų ir premijų laureatas W.Wendersas Auksinį liūtą laimėjo 1982 metais už filmą „Esama padėtis“ .
Konkurse taip pat dalyvaus Emiro Kusturicos, Denis Villeneuve‘o, Martino Koolhoveno, Tomo Fordo, kitų autorių filmai.
Parengė Milda Augulytė
