Juozo Zikaro memorialinis muziejus, Juozo Tumo–Vaižganto memorialinis muziejus–butas, Šv.Kryžiaus (Karmelitų) bažnyčia, Lietuvos zoologijos sodas, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas, Kauno I fortas, Žiemos vandens uostas, Pelėdų kalnas, kino teatras „Romuva“, Tado Ivanausko sodyba Obelynė, senamiesčio gatvės.
Šie ir dar kiti Kauno objektai sudomino istorinio filmo „Pelėdų kalnas“, skirto Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiui, kūrėjų komandą.
Miestiečiai turi progos pamatyti praėjusio amžiaus vidurio aprangą dėvinčius aktorius ir senas transporto priemones, butaforinius dūmus, išgirsti aidinčius imitacinius šūvius.
Į kiemus dairėsi nuo tvorų
Apie Lietuvos partizanus kuriamo filmo veiksmas vyksta 1947–1951 metais Kaune. Filmo prodiuserės Justinos Ragauskaitės teigimu, Kaune bus nufilmuota per 80 proc. visų scenų. Šis miestas pasirinktas neatsitiktinai.
„Ir scenarijaus autorius Pranas Morkus taip aprašė, ir ieškodami vietų, kur galima filmuoti, supratome, kad Kaune yra daugiau to meto autentikos išlaikiusių erdvių bei objektų. Filmo pavadinimas taip pat parinktas pagal realią vietovę Kaune – Pelėdų kalną“, – tikino prodiuserė.
Ruošdamiesi filmavimo darbams komandos nariai išnaršė kone visą miestą: Kauno muziejus, parkus, senamiesčio rūsius, garažus, gamyklas, katilines, fortus, gatves ir skersgatvius, bažnyčias, varpines, kauniečių kiemus.
„Mums teko net per tvoras lipti, kad pasidairytume į privačių namų kiemus“, – pasakojo J.Ragauskaitė.
Uoste – sovietmečio palikimas
Pirmąsias dvi dienas filmas buvo kuriamas Raudondvario plente esančiame viešosios įstaigos Vidaus vandens kelių direkcijos teritorijoje.
Vandens uoste pirmadienį įsikūrė tikra filmavimo aikštelė su keliomis dešimtis mikroautobusų, pilnų techninės įrangos, veikė grimerinė ir valgykla aktoriams bei kūrybos komandai.
Tądien uoste budėjo net ir greitosios medicinos pagalbos medikų ekipažas. Jis atvyko dėl to, kad aktorius Arnas Danusas, vaidinantis partizaną Šmelingą, bėgantį nuo sovietų kariškių, jo dubleriai, kaskadininkai ir narai jau pirmąją dieną turėjo nerti į šaltą Nemuno vandenį.
Filmo kūrėjai patvirtino, jog ši erdvė puikiai tiko jų numatytoms scenoms, nes uostas atspindi pokario dvasią: jame netrūksta erdvių, kurias buvo paprasta pritaikytu filmuojamam laikotarpiui, senų laivų, panašių į metalo laužą.
Gyvūnams negailėjo žolės
Trečiadienį kūrybinė grupė buvo išvykusi iš Kauno, o ketvirtadienį sugrįžo tęsti darbo. Nuo ryto kameros dūzgė ir aktoriai šurmuliavo Lietuvos zoologijos sode.
Čia buvo filmuojamos scenos, kuriose pagrindinis filmo veikėjas susitinka su tas pačias ideologines mintis palaikančia mergina veterinare.
„Šiek tiek buvo baimės, kaip filmavimo metu jausis Zoologijos sodo gyvūnai? Ar neišsigąs? Tačiau šaudymo ir kitų aktyvių veiksmų scenų šįkart nebuvo. Tikimės, jog gyvūnai dėl aplinkui zujančių aktorių, filmavimo komandos darbo ir leidžiamų butaforinių dūmų nepatogumų nepajuto“, – vylėsi filmuotojai.
Kitą pavasarį filmo kūrėjai Zoologijos sode ketina filmuoti gerokai aktyvesnio veiksmo – susišaudymo – scenas.
Stebint filmavimo darbus vienoje scenoje šypseną kėlė po gardus vaikščiojantys kupranugariai. Režisierius norėjo, kad kadre matytųsi kuo daugiau šių gyvūnų, be to, jie turėjo stovėti ar vaikščioti arčiau tvoros, kur vyksta filmavimai.
Tačiau kupranugariai ne visada paisė šių norų. Gyvūnų prižiūrėtojai filmavimo metu ne kartą teko pamaloninti „artistus“ žole.
Stabdė eismą ir temdė gatves
Penktadienį filmavimo komanda visam savaitgaliui persikėlė į Žaliakalnį. Čia buvo filmuojamos scenos Pelėdų kalne prie Kauno kolegijos J.Vienožinskio menų fakulteto ir J.Zikaro memorialiniame muziejuje.
Filmavimo metu kauniečiai šūvių negirdėjo, tačiau matė besiveržiančius dūmus.
Dėl pagal scenarijų numatytų scenų filmavimo nuo praėjusio penktadienio iki kito ketvirtadienio nakties išjungtas gatvių apšvietimas Žaliojoje, J.Zikaro, Benediktinių, Paminklų ir A.Mackevičiaus gatvėse. Šiose gatvėse filmavimo metu buvo laikinai stabdomas transporto eismas.
Filmas Kaune bus kuriamas ir kitą savaitę.
Filmo pristatymas – ypatinga proga
Režisierius
„Filmas „Pelėdų kalnas“ – istorinė vaidybinė drama, remiama Lietuvos kino centro. Kino teatruose ji pasirodys 2018 metų vasario 16 dieną, minint Lietuvos Nepriklausomybės akto šimtmetį.
Filmo mintis tokia: Antrasis pasaulinis karas, regis, baigėsi, tačiau iš tikrųjų tik prasideda. Lietuvos partizanų tikslas nunešti žinią apie Sovietų Sąjungos režimą į Vakarus, ypač „Amerikos balsui“. Į partizanų gretas įsiliejo daug jaunų žmonių, net gimnazistai.
Šis filmas – tai istorija apie 1947–1952 metais Lietuvoje susiklosčiusius politinius ir istorinius įvykius, partizanų ryžto, nešamos žinios kelionę, pralietą kraują, herojų tarpusavio meilę bei santykius, pokario kartą, tvyrojusią baimę būti nubaustam, ištremtam ar nužudytam, bet taip ir nenumalšinusią nepriklausomybės šauksmo.
Realiais faktais grįsta pokario Lietuvos istorijos atkarpa bus pasakojama esamuoju laiku, tarsi viskas vyktų dabar ar tik vakar. Jeigu galima įsivaizduoti E.M.Remarque’o stilių, perkeltą į kino ekraną, tai – būtų būtent šis filmas.“
