Būti ar nebūti? Pasirodys ar ne ekranuose filmas „Matilda“, kuriame vaidina ir Rusijoje gyvenanti lietuvių aktorė Ingeborga Dapkūnaitė? Dėl to jau keli mėnesiai verda aistros Rusijoje, rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „TV antena“.
Garsus rusų kino režisierius Aleksejus Učitelis sukūrė istorinį filmą „Matilda“ – dramą apie meilės trikampį, kurio veikėjai – garsi balerina Matilda Kšesinska (1872–1971), pirmoji rusų baleto istorijoje atlikusi 32 fuetė, caras Nikolajus II (1868–1918) ir karininkas Voroncovas lemtingu Rusijos istorijos momentu.
Nors istorija nežino tariamosios nuosakos, maga paklausti: „O kas būtų buvę, jeigu?...“ Tai ir kurstė režisieriaus A.Učitelio azartą.
Filmas pasakoja apie M.Kšesinskos romatiškus santykius su Nikolajumi II ir apima porą metų iki imperatoriaus santuokos su Aleksandra Fiodorovna. Visiems žinoma, kaip baigėsi ši kova tarp pareigos ir meilės.
„Tačiau Rusijos istorija galėjo pasukti visai kita kryptimi, jeigu 1894 metais Nikolajus būtų paklausęs širdies“, – mano režisierius.
Filmas kurtas su užmoju. Prie jo dirbo 12 scenaristų, tarp jų – prancūzų ir amerikiečių, bet galiausiai scenarijaus autoriumi tapo rašytojas Aleksandras Terechovas, premijų „Bolšaja kniga“ („Didelė knyga“) ir „Nacionalnyj bestseler“ („Nacionalinis bestseleris“) laureatas.
Jis išstudijavo dešimtis knygų ir rado įdomiausių faktų, todėl, kaip mano kūrėjai, filmas bus įdomus net istorijos specialistams.
Atrodo, filmo biudžetas įspūdingas. Pavyzdžiui, Nikolajaus II karūnavimo scenai buvo pastatyta dekoracija, tiksliai atkartojanti Uspenijos soborą.
Tarp kitų dailininkų darbų – Žiemos rūmų interjerai, imperatoriškojo geležinkelio sąstato vagonai, Didžiojo teatro koridoriai ir grimo kambariai. Medžiagos istoriniams kostiumams pirktos tonomis, herojams ir masinių scenų veikėjams pasiūta 7 tūkstančiai aprangos reikmenų.
Filme vaidina rusų ir užsienio aktoriai, tarp jų – ir I.Dapkūnaitė, kuri atlieka caro motinos Marijos Fiodorovnos vaidmenį.
Beje, kai A.Učitelis pasiūlė I.Dapkūnaitei motinos vaidmenį, ji iš pradžių pasipiktino režisieriaus įžūlumu: „Tu iš proto išsikraustei? Kokia iš manęs motina?“ Truputį pasvarsčiusi sutiko – suprato, kad filmas bus įspūdingas.
Jo premjera Rusijoje numatyta spalio 25-ąją, bet pakeliui į ekraną netikėtai iškilo kliūčių.
Vis didesnę įtaką Rusijoje įgaunantys vadinamieji stačiatikių aktyvistai, naudodamiesi šalyje galiojančiu įstatymu dėl tikinčiųjų jausmų įžeidimo, vos išvydę filmo anonsą užsimojo jį uždrausti.
Viskas prasidėjo nuo to, kad buvusi Krymo prokurorė, o dabar Valstybės Dūmos deputatė Natalija Poklonskaja praėjusių metų lapkritį kreipėsi į generalinį prokurorą su prašymu patikrinti filmą „Matilda“. Kaip rašoma N.Poklonskajos pareiškime, filmas „iškreipia Rusijos vaizdą ir tyčiojasi iš imperatoriaus Nikolajaus II, kurį Rusijos stačiatikių bažnyčia yra priskyrusi prie šventųjų“.
Deputatė pasiūlė išnagrinėti kino juostos scenarijų ir išanalizuoti, ar tikslingai jam skirta lėšų iš Kino fondo.
Šią iniciatyvą palaikė istorikai: antai istorijos mokslų kandidatas, Rusijos valstybinio humanitarinio universiteto docentas, Rusų genealogijos draugijos narys Jevgenijus Pčelovas filmo anonsą pavadino visiškais kliedesiais. Ir nors patvirtino, kad meilės istorijos, apie kurią pasakoja filmas, tikrai būta, pabrėžė, jog „tas romanas neturėjo jokio vulgaraus, nešvankaus ar politinio atspalvio, kaip galima pamanyti žiūrint anonsą“.
Sausio 30-ąją N.Poklonskaja nusiuntė prokuratūrai pakartotinę užklausą. Tuomet režisieriaus komanda pagaliau ryžosi duoti atsaką valstybės mašinos išpuoliams prieš kinematografą.
Filmo spaudos atstovė Jelena Slatina televizijos kanalo „360“ eteryje pasakė: „Kol kas mes nepasirengę komentuoti susidariusios padėties, nes manome, kad deputatės N.Poklonskajos veiksmai pereina į teisinių klausimų zoną, ir tai reikalauja mūsų teisininkų įsikišimo. Mes kaip tik prie to dirbame ir netrukus pareikšime oficialią poziciją.“
Kol kinematografininkai rengiasi atremti atakas, organizacija „Krikščioniškoji valstybė – Šventoji Rusia“ pradėjo kino teatrų gąsdinimo kampaniją – išsiuntė daugiau kaip tūkstantį laiškų, kuriuose pareikalavo nerodyti A.Učitelio filmo „Matilda“, kuris „yra melagingas“ ir sukurtas žmonių, kurie „nekenčia Rusijos, Bažnyčios ir rusų tautos“. Antraip „kino teatrai užsiliepsnos, gali net nukentėti žmonės, ir tų veiksmų iš nevilties griebsis tie, kurie myli Dievą ir savo tautą, kurie pasiryžę net sėsti į kalėjimą, net mirti“.
Naujausias istorijos posūkis – šios savaitės pradžioje rusų kinematografininkų paskelbtas atviras laiškas, kuriame bandymai A.Učitelio filmui „Matilda“ užkirsti kelią į ekranus vadinami naująja cenzūra: „Mes nenorime, kad mūsų kultūra patektų po naujos cenzūros presu, kad ir kokios įtakingos jėgos ją inicijuotų. Mes norime gyventi pasaulietinėje demokratinėje šalyje, kurioje ne tik pagal konstituciją, bet ir iš tikrųjų uždrausta cenzūra.“
O trečiadienį Rusijos kino studija “Rok“ ir režisierius A.Učitelis generalinei prokuratūrai pateikė prašymą ištirti religinės organizacijos „Krikščioniškoji valstybė – Šventoji Rusia“ veiklą ir užkirsti kelią jų ekstremistiniams veiksmams.
Parengė Milda Augulytė
