Lietuvės filmas „Meistras ir Tatjana“, pasakojantis apie vieną ryškiausių 7-ojo dešimtmečio porų, genialų fotografąVitą Luckų ir jo žmoną bei jų aistringą, fatališką meilę, JAV sulaukė didžiulio susidomėjimo.
„Čikagoje visi bilietai į filmą buvo parduoti. Tie, kurie nepateko į abi peržiūras, teiravosi alternatyvių būdų, kaip vis dėlto galėtų pamatyti šį filmą. Tokių klausimų sulaukiu kone kasdien, dėl to labai džiaugiuosi, kad „Meistras ir Tatjana“ bus pagaliau oficialiai pasiekiamas internete“, – sakė G. Žickytė.
Ji pripažino, kad stebėti filmą didžiajame ekrane ir namuose – ne tas pats, tačiau svarbu yra suteikti žmonėms galimybę jį pamatyti.
„Net Gene Siskel, vadovaujantis vienam žymiausių kino centrų Čikagoje, kuriame ir buvo parodytas filmas „Meistras ir Tatjana“, man pasakė, kad didžiulis skirtumas tarp įspūdžio, kurį patyrė, pasižiūrėjęs filmą kompiuterio ekrane, ir dabar, pamatęs jį kino teatre: jis pastebėjo vaizdų, kurių neužfiksavo anksčiau. Tačiau bet kuriuo atveju, kino teatrai nerodys filmo visą gyvenimą, o mums labai svarbu, kad žmonės galėtų jį pamatyti. Aš pati asmeniškai stengiuosi kiek įmanoma filmus pamatyti kino teatre, bet ne visada pavyksta suplanuoti, tada tikrai gelbsti tokios platformos.“
Pasak režisierės, po „Meistro ir Tatjanos“ seansų Čikagoje ji gavo daugybę žinučių, kuriomis žmonės pasakojo, kaip juos įkvėpė šis filmas. „Po kiekvienos peržiūros gaunu tokių laiškų. Žmonės man pasakoja savo istorijas, daugiausia apie tai, kad nori kažką keisti savo gyvenime – vėl pradėti fotografuoti, kurti“, – teigia režisierė.
Lietuvos kino fondo platformoje nuo šiol galima pasižiūrėti ir ankstesnį G. Žickytės darbą – dokumentinį filmą „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ bei kitus prodiuserinės kompanijos „Just a Moment“ darbus: „Igruški“, „Tėvas“, „Nesamasis laikas“, „Paskutinė medaus mėnesio diena“, „Julija“, „Aš už tave pakalbėsiu“, „Šarka II“.
Kompanijai atstovaujanti prodiuserė Dagnė Vildžiūnaitė pripažino, kad sudėtinga būtų rekomenduoti konkretų filmą. Palikime tai žiūrovų nuožiūrai, perskaičius pateiktus filmų aprašymus. „Galiu tik užtikrinti, kad nė vienas filmas nėra lėkštas ir lengvai užmirštamas. Kiekvienas jų bent kurį laiką lydės žiūrovą. Manau, kad tai – svarbiausia“, – tvirtino „Just a Moment“ prodiuserė.
Jos atstovaujamos kompanijos produkcija kino fonde atsirado tik dabar, nes tam buvo įvairių priežasčių.
„Dauguma naujesnių filmų pasirodė platformoje neseniai. Manau, kad nesusitarę skirtingi prodiuseriai kurį laiką stebėjo platformą. Aš asmeniškai norėjau užsitikrinti filmų saugumą, apsaugą nuo piratų. Paveikslų iš galerijų ar bandelių iš parduotuvės juk nebandome netyčia išsinešti. Tai kodėl manoma, kad filmus vogti galima?“ – aiškino D.Vildžiūnaitė.
Naujausių filmų peržiūros kinofondas.lt platformoje kainuoja iki 3 eurų. Prodiuserės manymu, lietuviui tai prieinama suma, kad atsisakytų nelegalių svetainių, ypač jei filmą žiūri ne vienas. Kartu ji džiaugėsi, kad neatsiliekame nuo bendrų pasaulinių kino platinimo tendencijų, kurios vis labiau orientuojasi į oficialų kūrinių platinimą internetinėje erdvėje.
„Manau, kad ši platforma yra atsakas į jau seniai egzistavusį poreikį, kylantį dėl trumpo nacionalinių autorinių filmų gyvenimo mūsų kino salėse, jau nekalbant apie tuos šalies regionus, kuriuose žmonės iš viso neturi galimybės pamatyti filmų, nes kino salių tiesiog nėra“, – dėstė D.Vildžiūnaitė.
