Žiniasklaida jau informavo, kad Kanų kino forume publika „Šerkšną“ palydėjo plojimais atsistojusi, kad filmas meno kalba tyrinėja karą Ukrainoje ir kurtas autentiškoje karo zonoje – kūrybinė komanda netgi girdėjo zvimbiančias kulkas, kad jame vaidina prancūzų kino ir muzikos dievaitė, buvusi „Karibų piratų“ žvaigždės Johnny Deppo gyvenimo draugė Vanessa Paradis (44 m.), vienas garsiausių šių dienų lenkų kino bei teatro aktorių Andrzejus Chyra (52 m.).
Pasakoja apie Ukrainą, mintyse – Lietuva
Viename interviu Š.Bartas taip aiškino savo naujojo kūrinio sumanymą: „Seniai supratau, kad galiu kurti filmus tik apie tai, ką išmanau iki menkiausių detalių, apie tai, ką išgyvenau. „Šerkšnas“ – tai filmas apie karą, apie kovą dėl nepriklausomybės. Jo veiksmas vyksta per karą, bet ekrane karinių veiksmų beveik nematyti. Mes matome tai, ką karas palieka įkandin savęs, kas jį lydi, kas įrėmina: žmonių paliktos sugriautos gyvenvietės ir miestai, senukai ir vaikai, neturintys kur eiti ir nebenorintys daugiau trauktis.
Visą vaikystę girdėjau senelio pasakojimus apie lietuvių partizanų kovą prieš sovietinę okupaciją. Augau tarp žmonių, kurie tikėjo, kad kada nors Lietuva vėl bus nepriklausoma. Žinojau, kad kada nors panorėsiu apie tai pakalbėti, sukurti filmą.
Tik nežinojau, kaip. Kai Rusija okupavo Krymą, kai kilo ginkluotas konfliktas Rytų Ukrainoje, po ketverių metų ukrainiečių kovos už suverenitetą ir nepriklausomybę suvokiau, kad galėsiu papasokoti besikartojančią istoriją balsais tų žmonių, kurie vis dar kovoja už nepriklausomybę ir laisvę. Man atrodo, tai pavyko.“
Kurdamas „Šerkšną“ Š.Bartas mintimis grįžo į tragišką 1991-ųjų sausio 13-ąją, kai sovietų tankai bandė užimti Lietuvos radiją ir televiziją bei televizijos bokštą.
„Tada filmavau pirmąjį savo ilgametražį filmą, – prisiminė režisierius. – Bet išgirdęs, kad atvažiuoja tankai, sustojau ir iki pat pavasario filmavau dokumentiką apie tai, kas dėjosi Lietuvoje.
Tada buvo labai snieguota ir šalta, visi medžiai atrodė kaip kalėdinės eglės. Norėjau iš tos dokumentikos sukurti filmą, kurį pavadinčiau „Šerkšnas“. Nesukūriau, bet sukūriau šį – Ukrainos – „Šerkšną“.
Nuotykis, virtęs išbandymu
Pagrindiniai „Šerkšno“ herojai – jauna pora Rokas (akt. Mantas Jančiauskas) ir Inga (akt. Lyja Maknavičiūtė), sutikę iš Vilniaus į Kijevą mikroautobusu nuvežti humanitarinės pagalbos krovinį Ukrainos armijai. Jie nelabai gerai įsivaizduoja, kas vyksta Ukrainoje, Rokas netgi pasitikslina: „Ten vis dar karas?“
Atvykę jie sužino, kad krovinio pristatymo vieta pasikeitė – persikėlė į kaimą prie pat Donecko separatistų ir Ukrainos kovotojų kovinių veiksmų zonos. Tačiau tarsi kažkokia paslaptinga jėga juos stumia tolyn. Jie traukia Donecko link, vis labiau artėja prie fronto, pakeliui sutinka kovinių veiksmų zonoje likusius vietos gyventojus ir karius.
Entuziastingas užmojis jaunai porai tampa didžiuliu išbandymu ir jiems nelieka nieko kita, tik pasikliauti savimi. Ieškodami sąjungininkų ir pastogės, jaunuoliai susiduria su žmonėmis, kurių gyvenimą pakeitė karas. Artėdami prie fronto linijos Rokas ir Inga artėja ir vienas prie kito. Karo akivaizdoje jie ima suvokti gyvybės trapumą bei meilės vertę.
Ilga kelionė, susitikimai ir pokalbiai su įvairiais žmonėmis Ukrainoje, prie fronto linijos praleistas laikas neduoda jokių galutinių atsakymų, bet priverčia išgyventi tai, kas vadinama karu.
Pavyko pavaizduoti tai, kas neįmanoma
Penktadienį ekranuose pasirodysiantį filmą „Šerkšnas“ kai kuriose auditorijose pristatys žurnalistas ir politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka.
Jo nuomone, Š.Bartui pavyko tai, kas neįmanoma: „Kaip pavaizduoti karą? Karas yra toks baisus, kad parodyti jį tiems, kurie jame nėra buvę, realiai neįmanoma. Š.Bartas to ir nebando daryti.
Režisierius rodo gyvenimą: žmonės važiuoja, geria vyną ir degtinę, kalba banalybes, mylisi. Karas taip neįsivaizduojamai toli net tada, kai ekrane pasirodo realūs Ukrainos kareiviai. Bet staiga – šūvis ir paaiškėja, kad karas yra čia.
Riba tarp taikos ir karo susprogsta. Šita riba, kurios nėra, tokia sukrečianti, kad, slenkant titrams, beveik galiu tvirtinti, kad Š.Bartui pavyko pavaizduoti tai, kas neįmanoma.“
Smelkiasi meilė ir liūdesys
„Šerkšnas“ kurtas autentiškoje aplinkoje, jame užfiksuoti žmonės, kuriuos filmo komanda sutiko kelionės metu ir nufilmavo jų natūralioje aplinkoje – ukrainietė pardavėja, Lenkijos pasienio darbuotojai ar nakvynės priimantis ukrainietis senukas.
Visi kariai, kurie pasirodo filme, irgi išties yra Ukrainos kariai, filmavimo metu buvę fronte. Kalbėdami nesurežisuotais monologais jie naiviam, bet karą pažinti norinčiam Rokui, paaiškina kodėl jie išėjo į frontą ir ką reiškia laidoti žuvusį draugą.
Tačiau filmas, nors prisodrintas tikroviškų detalių, nėra dokumentinis. Jis ne tik apie karą, bet ir apie tai, kas visąlaik neduoda ramybės Š.Bartui – apie meilę ir liūdesį, vienišumą ir pasimetimą erdvėje.
Tad neatsitiktinai Prancūzijos dienraščio „Le Monde“ kino apžvalgininkas Jacques'as Mandelbaumas Š.Barto naująją juostą pavadino „didžiu filmu apie meilę“: „Nors „Šerkšne“ yra ir kelio, ir karo filmo motyvų, bet turbūt būtume tikslesni, jei jį vadintume didžiu filmu apie meilę.
Truputį užtrunka, kol supranti, kad Rokas ir Inga šiame nuotykyje atsidūrė galbūt ne dėl to, kad save patikrintų kaip pasaulio piliečius, bet todėl, kad pasitikrintų kaip pora. Š.Barto „Šerkšnas“ – lyg Roberto Rossellini „Kelionė į Italiją“. Tik šiaurietiškas ir postmodernus.
Jame įsimylėjusi pora pasiklydusi alkoholinėse naktyse ir sniegingose stepėse, dar neatradusi tikro karo pavojaus, kurį galiausiai atranda. Tada supranta, kiek mirties artumas veikia meilę ir gyvenimą.
Ši ilga kelionė taip pat kupina didžių akimirkų. Kad ir prabangaus viešbučio, kuriame apsistojusi humanitarinės pagalbos atstovų delegacija, siurrealizmas. Kad ir kalbos, kurias jie varinėja gerdami. O tie sniego laukai ir nusiaubtos teritorijos liudija tikrąją karo tiesą: viską sudaro žudymas ir žuvimas. Viskas žeidžia – toks Š.Barto humanizmas.“
Nuo rugpjūčio 18-osios „Šerkšnas“ bus rodomas visoje Lietuvoje: Šiauliuose, Panevėžyje, Palangoje, Ukmergėje, Utenoje, Marijampolėje, Varėnoje, Alytuje, Gargžduose, Nidoje, Jurbarke ir kituose miestuose.
Įvyks ir keletas išankstinių seansų. Rugpjūčio 15-ąją po seanso kino teatre „Forum Cinemas Vingis“ Vilniuje su režisieriumi diskutuos politikos apžvalgininkas R. Valatka.
Po rugpjūčio 17-osios „Kino po žvaigždėmis“ seanso Vilniuje, Valdovų rūmų kieme, vyks Š.Barto ir komiko Olego Šurajevo pokalbis.
Trečiadienį, rugpjūčio 16-ąją įvyks išankstinė „Šerkšno“ premjera Klaipėdoje. Kino teatre „Forum Cinemas Klaipėdoje“ su režisieriumi diskutuos laidų vedėjas Richardas Jonaitis, anksčiau „ištardęs“ jį savo radijo laidoje „Švelnūs tardymai“.
Išankstinė „Šerkšno“ premjera Kaune – rugpjūčio 16-ąją kino teatre „Forum Cinemas Kaune“.
Rugpjūčio 19-osios seansas Klaipėdos „Kultūros fabrike“ bus ypatingas: čia po seanso su Š.Bartu kalbėsis režisierius Valentinas Masalskis.
.
