Jo Šventenybės Dalai Lamos, vieno garbingiausių mūsų amžiaus dvasinių vadovų, knyga skirta visiems žmonėms, nesvarbu, kokia jų rasė, religija ir pažiūros. Kviesdamas susipažinti su pagrindiniais budizmo principais, jis paprastai ir nuosekliai aptaria kelią į nušvitimą, dalijasi išmintimi ir patirtimi. Vertingi patarimai padės dvasiškai augti, o aiškūs atskaitos taškai leis suvokti pažangą.
Dalai Lama pataria, kaip išsivaduoti iš uždaro įvykių rato, numatyti ir lemti būsimus gimimus, būti laimingam. Jis teigia, kad ilgas gyvenimas, gera sveikata, gausūs ištekliai, jėga − visa tai ateina iš moralaus elgesio praeituose gyvenimuose.
Net jei nebūtų pomirtinio gyvenimo, jei niekad daugiau negimtume ir mums nerūpėtų karmos pasekmės, vis tiek moralumo, dvasinės meditacijos, susikaupimo, atjautos ir linkėjimo gera kitiems praktika pajėgi padaryti ir dabartinį mūsų gyvenimą daug laimingesnį.
Iš anglų kalbos knygą vertė Milda Dyke.
„Jis pritraukia minias žmonių taip, kaip bet kuris kitas pasaulio lyderis tik pasvajotų. Jis žvelgia į gyvenimą visai kitaip nei mes.“
The Times
„Jo Šventenybė Dalai Lama yra įtakingiausias žmogus pasaulyje.“
Time magazine
Jo Šventenybė Dalai Lama, Nobelio taikos premijos laureatas, dvasinis Tibeto tautos vadovas, daugelio knygų autorius, iki 2011 m. Tibeto vyriausybės tremtyje vadovas; reziduoja Indijoje, Dharamšaloje.
Jeffrey Hopkins, žymus amerikiečių tibetologas, Virdžinijos universiteto Tibeto budizmo studijų profesorius emeritas, daugiau nei 25 knygų autorius, 1979‒1989 metais pagrindinis Jo Šventenybės Dalai Lamos vertėjas į anglų kalbą.
Trumpa ištrauka:
„Nors daugelis šio pasaulio žmonių gyvenime mėgaujasi vis didesne gerove, ne mažesnė dalis toliau vargsta, vis smarkiau skursdama. Neįveikiamas atotrūkis tarp socialinių klasių būdingas daugeliui šalių. Stokodami medžiaginės gerovės, vargingieji tampa neapsakomai pažeidžiami.
Tik pagalvokime, kiek galvijų auginama vien tam, kad juos paskerstų, – tiek daug, kad tai jau ima kelti didžiulę grėsmę aplinkai.
Jeigu nuo kančios, kurios nė vienas netrokštame, galėtume išsivaduoti ir pasiekti laimę vien tik materialinės pažangos ir turtėjimo keliu, tuomet turtingi žmonės turėtų būti laisvi nuo kentėjimo, bet juk aiškiai matome, kad taip nėra.
Kai žmonės įgyja pakankamai pinigų, patogumo ir galios, jie neretai tampa ypatingai išdidūs ir pavydūs, perdėtai gobšūs, dažnai linkę kenkti kitiems ir vis labiau nerimauti dėl savęs. Aišku, ir tie, kurių ištekliai tėra kuklūs, jokiu būdu nelieka nepaliesti trejopų nuodų: geidulingumo, neapykantos ir neišmanėliškumo; tačiau neretai papildomos iš turto kylančios negandos jų nevargina.
Kodėl mes nelaimingi? Mūsų sąmonė taip užvaldyta mus ardančių emocijų poveikio, kad minėtosios nuostatos toli gražu nelaikomos žalingomis, priešingai, jos sveikintinos ir skatinamos. Kaip tik dėl to mes ir blaškomės, nerasdami ramybės.
Jei galėtume suderinti išorinį klestėjimą ir vidines gerąsias savybes, išorinį ir vidinį turtą, kaip tik tai ir užtikrintų ramų žmogiškąjį gyvenimą.
Laimė nekyla vien iš išorinių aplinkybių, ji dažniau gimsta iš vidinių nuostatų. Šiais laikais tose šalyse, kurios pasiekė didesnės materialinės pažangos, vis dažniau išvystama, kad fizinė sveikata ir negalia, kaip ir bendra visuomenės būsena, glaudžiai susijusios su mūsų sąmonės procesais.
Tad nepaprastai svarbu analitiškai nagrinėti tuos būdus, kuriais mes mąstome ir jaučiame.“
