Iš prancūzų kalbos vertė Jonė Ramunytė.
1955 metais, kai Franco Kafkos kūriniai jau buvo graibstomi visame pasaulyje, Niujorko leidykloje Schocken books pasirodo guvi pagyvenusi dama – Felicė Bauer. Ji pasiūlo daugelį metų seife saugotus rašytojo laiškus. Leidėjai priblokšti. Jų rankose – neįtikėtinas lobis, intymiausios garsiojo „Metamorfozės“, „Proceso“ autoriaus paslaptys.
Šis nuostabus pasakojimas prasideda 1912 metais, kai Francas parašo Felicei pirmąjį meilės laišką, ir baigiasi rašytojo mirtimi 1924-aisiais. Dvylika metų – ir keturios moterys. Keturi meilės romanai, kurių schema paprastai vis ta pati: aistra, daugybė laiškų, suartėjimo baimė, kančia ir skausmingas išsiskyrimas. Trokšdamas šilumos ir meilės, Francas paniškai bijo santuokos, rutinos. Viso to, kas galėtų sunaikinti didžiausią jo aistrą, jo pragarą ir išganymą – rašyti.
Knygoje pateikiamos laiškų ištraukos, kartais pereinančios į pasakojimą, dialogus, improvizacijas, užpildančias korespondencijos spragas (išliko tik Franco Kafkos laiškai, jo mylimų moterų rašytieji mūsų nepasiekė). Pati įtaigiausia, labiausiai sukrečianti paskutinė dalis – jautrus, trapios sielos rašytojas suserga nepagydoma liga. Galiausiai – išsivadavimas.
Aš – tik literatūra.
Francas Kafka
