Leidyklos „Alma littera“ išleista vaizduotę lavinančiais piešiniais iliustruota L.Žutautės knyga „Kakė Makė ir didelė Tamsa“ vaikams nuo 3-ių metų pasakoja nuotaikingą ir padrąsinančią istoriją apie tai, kaip išradingai įveikti tamsos baimę.
Pati istorijos autorė L. Žutautė pripažįsta vaikystėje taip pat bijojusi tamsos, tačiau sako, kad parašyti knygą, kviečiančią naujai pažvelgti į vieną dažniausių vaikų baimių, ją paskatino sūnus.
„Pastebėjau, kad sūnus, būdamas mažas, tamsos visai nebijojo, o augdamas ėmė jos baimintis vis labiau. Vieni iš tos baimės išauga, kiti auga kartu su ja, dar kiti bando kovoti, o aš siūlau pamėginti į savo baimę pažvelgti kitaip. Nesitikiu, kad tai bus receptas nuo tamsos baimės, bet jei padės nors trumpam ją pamiršti – jau bus labai gerai“, - sako L. Žutautė.
Anot knygos autorės, didžiausi vaikų pagalbininkai kovojant su baimėmis, turėtų būti tėvai.
„Svarbiausia vaikams neprimesti savo pačių baimių ir į jas ramiai reaguoti. Bijoti kartu dėl voro ar šuns kompanijos, manau, tikrai nekoks pavyzdys vaikui“, - šypsosi Lina Žutautė.
– Lina, kada ir kodėl apskritai pradėjote rašyti?
– Pirmieji bandymai rašyti buvo vaikystėje. Kodėl pabandžiau – tikrai nežinau. Dar dabar saugau sąsiuvinį su nebaigta fantastine istorija, nes ir pati labai mėgau skaityti šio žanro knygas. Netgi buvau nusiuntusi apsakymą į „Jaunimo gretas“. Gavau atsakymą su linkėjimu toliau kurti. Aišku, tą laišką tuoj pat suglamžiau ir išmečiau. Buvau smarkiau supykusi ir daugiau neberašiau.
– O ar jūsų savijautą dabarties visuomenėje kaip nors pakeitė tai, kaip tapote palyginti populiaria rašytoja? Šiaip ar taip, kelios jūsų knygos parduotos daugiau nei 10 tūkst. egzempliorių tiražu.
– Stengiuosi labai kažkaip kitaip nesijausti ir neįsijausti. Iš esmės tapusi rašytoja nepajutau didelio skirtumo tarp savęs ir visuomenės. Dar vis neapsiprantu, kad mano „rašinėliai“ yra aptariami vaikų literatūros žinovų, vertinami, bet taip būna visada, kai imiesi naujos veiklos, o rašymas man kaip tik toks ir yra. Tiesa, džiaugiuosi, kad buvimas rašytoja leidžia daug dažniau susitikti su vaikais, nes kaip rašytoja galiu pasakyti daugiau nei kaip dailininkė.
– Kokiu savo kūriniu jūs labiausiai didžiuojatės?
– Esu labai kritiška savo kūrybos atžvilgiu, todėl, manau, didžiuotis kokiu nors savo kūriniu imsiu tik sulaukusi garbaus amžiaus.
– Ar rašote kasdien?
– Kasdien tikrai nerašau, bet pagalvoju apie tai kasdien. Visi mano užrašai ir net piešinių eskizai pirma gimsta galvoje ir ilgai ten guli. Bręsta ir bujoja, kol ateina ta diena, kai imu ir užrašau. Arba nusprendžiu, kad tai nesąmonė ir tiesiog išmetu iš galvos. Geriausia rašosi lyjant, gal dėl to, kad tada niekur nesinori eiti iš namų. Muzikos rašydama nesiklausau jokios, ji tik trukdo.
– Kaip įsivaizduojate idealų skaitytoją?
– Idealus būtų (yra) toks, kuris perpranta ne tik tai, kas parašyta, bet ir tai, ką paslėpiau tarp eilučių. Smagu, kad tokių vaikų ir tėvelių sutinku vis daugiau.
– Kas yra gera knyga?
– Kuri įtraukia ir nebepaleidžia, kuri kažką pakeičia skaitytojo galvojo, įstringa joje ilgam. Arba tokia, kuri įkvepia keistis į gerąja pusę.
– Kokie jūsų mėgstamiausi literatūriniai personažai?
– Tokių neturiu, bet atsimenu paauglystėje skaitydama Vaižganto „Dėdes ir dėdienes“ labai pykau ant Mykoliuko ir Severiutės bejėgiškumo, negebėjimo pasipriešinti aplinkybėms. Iki šiol šie du personažai man išlikę tarsi antiherojai.
– Koks literatūrinis personažas labiausiai panašus į jus? Kodėl?
– Vaikystėje jaučiausi kaip Mažylis iš „Karlsono“ – man taip pat nenupirko šuniuko. O dabar savęs su niekuo netapatinu.
– Norėčiau, kad šią knygą būčiau parašiusi aš. Apie kokią kito autoriaus knygą galėtumėte taip pasakyti?
– Otfriedo Preusslerio „Plėšikas Hocenplocas“. Vien ko vertas Petrozilijaus Cvakelmano vardas!
– Kokia paskutinė perskaityta knyga jus taip pralinksmino, kad net garsiai juokėtės?
– A. A. Milne „Pūkuotuko pasaulis“.
– Kokios knygos guli šalia jūsų lovos? Kokias knygas šiuo metu skaitote?
– Įvairios. Per atostogas skaitau lengvesnę literatūrą. Šiuo metu – Giedros Radvilavičiūtės eseistinių tekstų rinkinį „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos“.
– Gal galite išvardinti 10 knygų, kurios jums paliko didžiausią įspūdį?
– Gabrielio Garcios Marquezo „Šimtas metų vienatvės“, Herbjorg Wassmo trilogija apie Diną, Biblija, Vytautės Žilinskaitės „Kelionė į Tandadriką“, Jano Brzechwos „Tiškutis“, Johno Irvingo „Malda už Oveną Minį“, Gendručio Morkūno „Grįžimo istorija“, Paulo Coelho „Zahiras“.
– Ką manote apie elektronines knygas?
– Kol kas man jos svetimos. Gal kada nors ir prisijaukinsiu, bet dabar tikrai neturiu noro skaityti elektronines knygas.
– Kokią knygą ruošiatės rašyti arba rašote šiuo metu? Apie ką ji?
– Šiuo metu dar nesiruošiu. Turiu keletą minčių, bet dar neįsitikinau, ar jos vertos būti užrašytos.
Svarbiausi biografijos faktai
* L. Žutautė baigė Šiaulių universitetą, magistrė, grafikė. Dirbo dizainere, nuo 2007-ųjų knygų vaikams (daugiausia lietuvių autorių) iliustratorė, dirbanti pagal autorines sutartis, knygų mažiesiems skaitytojams autorė. Bendradarbiauja su keliomis Lietuvos ir su viena Maskvos leidykla. Ištekėjusi, turi sūnų Karolį.
* Išleido knygas „Du paršeliai“, „Kakė Makė ir Netvarkos nykštukas“, „Kakė Makė atostogauja“, „Kakė Makė ir didelė tamsa“.
* Iliustravo per 10 knygų. Tarp jų – G. Morkūno „Grįžimo istoriją“, „Blusyno pasakojimus“, „Velniškai karštas atostogas“, „Iš nuomšiko gyvenimo“, A. Matučio „Bruknės karolius“. Piešia iliustracijas savo knygoms.
* L.Žutautės sugebėjimai įvertinti ne tik tūkstantiniais tiražais (knyga „Kakė Makė ir Netvarkos nykštukas“ išleista 12 tūkst., o kita serijos dalis – „Kakė Makė ir pabėgusios ausys“ – daugiau nei 10 tūkst. egzempliorių tiražu), tačiau ir literatūrinėmis premijomis bei apdovanojimais. Tarptautinė vaikų ir jaunimo literatūros asociacija knygą „Kakė Makė ir netvarkos nykštukas“ pripažino geriausia 2010 m. knyga jauniausiems skaitytojams, o knygą „Ferdinandas ir Pū“ titulavo geriausia praėjusių metų knyga vaikams ir paaugliams. Be to, pastaroji taip pat apdovanota už apipavidalinimą Knygos meno konkurse „Vilnius‘2012“.
* Spalvingosios L.Žutautės istorijos džiugina ne tik Lietuvos vaikus – Kakės Makės nuotykius seka mažieji skaitytojai iš Latvijos, Rusijos, Danijos ir net Korėjos.
