„Visada norėjau išmokti kalbėti universalia amžinybės kalba.
Poezija – tai vienas iš nedaugelio kelių, vedančių link šio universalumo. Todėl juo einu, retkarčiais pasidairydama į debesis ar į kosmoso kiaurymę, bet neieškodama horizonto“, – taip ketvirtajame knygos viršelyje rašo poetė.
Žinomi lyrikos motyvai – būties kintamumo, meilės, žmonių ryšio – šioje knygoje įgyja savitų dabarties gyvenimo spalvų – nerimo, ironijos, autorefleksijos. Tai antroji poetės knyga (pirmasis eilėraščių rinkinys „P. S.“, taip pat pavadinime tarsi slepiantis autorės parašą, pasirodė 2005 metais; už jį autorė buvo apdovanota Jaunojo jotvingio premija).
Sonata Paliulytė (g. 1968) – poetė, aktorė, vertėja. Kaip poetė debiutavo 2002 m. mėnraštyje „Metai“, publikuoja eilėraščius, vertimus iš anglų kalbos, esė bei straipsnius literatūrinėje spaudoje.
S.Paliulytė yra išvertusi ir publikavusi Mennos Elfyn, Anne Sexton, Kerry Shawn Keys, Michael Jennings ir kitų poetų eilėraščių.
2009 metais išleista Sonatos Paliulytės išversta vienos įdomiausių XIX amžiaus Jungtinių Amerikos Valstijų poetės Emily Dickinson eilėraščių rinktinė „Pusiaudienio krantai / The Banks of Noon“.
