Pirmoji autorės poezijos knyga. Jos trumpi, bet nelyginant žaibas sutelkti eilėraščiai – antisentimentalūs ir skaudžiai egzistenciški, ir griaunantys, ir teigiantys humanistines vertybes. Į pasaulį ir save žvelgiama ironiškai ir net sarkastiškai, nevengiama paradokso ir absurdo elementų. Vis dėlto gelmėj – sunkiai slepiama meilė gyvuojančioms dvasios ir būties apraiškoms.
Niekada
Neatleisiu
Už
Tai,
Ko
Nepadarei –
Antraip ir
Nepadarysi.
Viltis
Turėti tai,
Ko
Nori,
Apsaugo
Nuo
Klaidų. Bet
Ne
Nuo
Praradimų.
