Kokios knygos buvo perkamiausios šiųmetėje Vilniaus knygų mugėje? Tiksliai atsakyti į šį klausimą kol kas keblu, nes oficialių pardavimų duomenų dar nėra. Lrytas.lt vis dėlto pabandė išsiaiškinti Vilniaus knygų mugės bestselerius. Keturiolikos leidyklų atstovų tiesiai šviesiai paklausėme, kokia jų leidyklos knyga pirkėjai mugėje labiausiai domėjosi? Pateikiame jų atsakymus.
1. “Baltų lankų“ vadovas Saulius Žukas nė nemirktelėjęs ištarė, kad perkamiausia jų leidyklos knyga visas keturias dienas buvo Kristinos Sabaliauskaitės „Silva rerum III“. Šią knygą turbūt galima skelbti visos mugės lydere, nes užteko pamatyti keliasdešimties metrų ilgio gerbėjų, norinčių K.Sabaliauskaitės autografo, eilę, kad galėtum drąsiai teigti – mugėje „Silva rerum III“ tikrai buvo parduoti keli tūkstančiai egzempliorių.
2. Leidyklos “Alma littera“ atstovė Danguolė Viliūnienė kurį laiką mintyse skaičiavo, ar Algimanto Čekuolio naują knygą „Generolo Sena Karvė istorija“ pralenkė Audronės Urbonaitės romanas „Žydiškų daiktų kambarys“. Galiausiai padarė išvadą, kad greičiausiai nepralenkė.
3. “Versus aureus” vadovas Arturas Mickevičius nė nemirktelėjęs atskleidė, kad mugėje pirkėjai labiausiai domėjosi žurnalisto Aleksandro Matonio knyga „Gabrieliaus karai. Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgų ir „Aitvaro“ istorija“. Mugėje buvo parduoti keli šimtai šio leidinio egzempliorių.
4. “Tyto alba“ vadovė Lolita Varanavičienė perkamiausia savo leidyklos knyga įvardijo poetės Agnės Žagrakalytės naujausią romaną „Eigulio duktė: byla F 117“, kurio buvo parduoti keli šimtai egzempliorių. Leidėja teigė, kad tai pranoko jos lūkesčius.
5. Leidyklos „Apostrofa“ vadovė Giedrė Kadžiulytė teigė, kad daugiausia buvo parduota mugėje viešėjusio švedų rašytojo Ulfo Peterio Hallbergo eseistinio romano „Europos šlamštas“ egzempliorių. Šia knyga susidomėjo per 200 pirkėjų.
6. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro atstovai sakė, kad mugėje labiausiai perkama buvo mugėje viešėjusio rusų istoriko Jevgenijaus Anisimovo „Rusijos istorija. Nuo Riuriko iki Putino. Žmonės. Įvykiai. Datos.“
7. Leidyklos “Sofoklis” atstovai tvirtino, kad pirkėjai labiausiai domėjosi naujausia visų galų veikėjo Giedriaus Drukteinio knyga „Lyderiai. 50 sėkmės istorijų“. Šiai knygai esą nedaug nusileido ir Aleksandro Vasiljevo „Mados likimai“.
8. Leidyklos „Obuolys“ darbuotojai ilgai skaičiavo, kas perkamumo atžvilgiu nugalėjo – Vytaro Radzevičiaus receptų knyga „Pasaulio puodai“ ar atsiminimų apie scenos karalienę Rūtą Staliliūnaitę knyga „Aš esu Barbora“. Vis dėlto galiausiai buvo nuspręsta, kad labiausiai perkama „Obuolio“ knyga buvo V.Radzevičiaus „Pasaulio puodai“.
9. Leidyklos “Kitos knygos” vadovas Gediminas Baranauskas net nesvarstęs pareiškė, kad mugės lankytojai labiausiai pirko neseniai pasirodžiusią Hayden Herreros parašytą Fridos Kahlo biografiją „Frida“.
10. Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos vadovė Giedrė Šorienė tikino, kad pagal šios leidyklos knygų perkamumą mugėje visus pralenkė Romualdo Granausko knygos. Ji kurį laiką abejojo, kuri R.Granausko knyga – „Šventųjų gyvenimai“ ar „Išvarytieji“ – buvo perkamiausia, bet galų gale apsisprendė, kad vis dėlto „Šventųjų gyvenimai“.
11. Leidyklos „Margi raštai“ vadovas Sigitas Ladukas sakė, kad lankytojai domėjosi visomis jų išleistomis knygomis po truputį, tačiau galiausiai perkamiausia pavadino Carlo Gustavo Jungo „Psichologinius tipus“, kurių buvo parduota beveik šimtas egzempliorių.
12. Leidyklos “Vaga” atstovai labiausiai pirkėjus dominusia knyga įvardijo rusų rašytojo Michailo Šiškino romaną „Veneros plaukas“.
13. Mugėje dalyvavęs Lietuvių kalbos institutas džiaugėsi, kad labiausiai buvo perkamas Elektroninis akademinis lietuvių kalbos žodynas, parduodamas atmintinėje.
14. Leidyklos “Nieko rimto” atstovai aiškaus lyderio neturėjo, bet teigė, kad turbūt labiausiai buvo perkama Martino Handfordo knyga „Surask Joną“, kurios itin marguose puslapiuose mažieji skaitytojai turi ieškoti įvairių personažų.
