Pasakos tradicinės, jose alsuoja meilė gamtai, itin jautriai ir subtiliai perduodama žinia, kokie svarbūs mums yra namai, draugystė, pagarba. Pasakojimas itin vizualus, S. Laurenčikaitės parinkti žodžiai ir sakinių konstrukcijos suteikia galimybę labai paprastai patekti į pasakos pasaulį: taip ir užuodi tuos svylančius blynus, kvepiančius barokinius bijūnus ar šnarančią Švedijos karalienės suknelę.
Na, o dviejų musių draugystė teikia daug džiaugsmo skaitantiesiems, įtraukia į ne vieną nuotykį, kviečia patikėti stebuklais, čia daug juoko ir šmaikštumo, viskas apgalvota, bet kartu nenuobodu ir įtraukiama. Na, o Jarlo iliustracijos kviečia į muses pažvelgti vaiko akimis. O nespalvotus muselių portretus, vaikai, jei nori gali dar ir patys nusispalvinti.
Knygoje rasite dvi pasakas: pirmoji apima gyvenimą kaime, gamtoje, o antrojoje muselės patenka į miesto erdvę, susipažįsta su Vilniumi, jo istorija ir galiausiai sugrįžta namo. Čia nestinga akimirkos žaismo, kvietimo pasidžiaugti užuot zirzus, atrasti užuot nuobodžiavus, pradžiugint užuot veltui laukus.
Mūsų bičiulių atsiliepimai apie šią pasakų knygą:
Silvijos Laurenčikaitės pasaka iš esmės labai lietuviška, tradiciška – joje kuriamas sužmogintos vabzdijos pasaulis. Man patinka, kad pasakojama labai nuosekliai, nepretenzingai, patinka teksto žodingumas, gana gražūs eiliuoti intarpai.
Vaikų literatūros tyrinėtojas Kęstutis Urba
… Iš kur ši Jarlo tapybos ir piešinių įspūdinga vizualinė išraiška – kompozicijų naratyvumas, charakteringas piešinys, spalvinio sprendimo tikslingumas – koloristinė emocija?.. Iš vaikiškos gyvasties, begalinio jautrumo, fantastiškos vaizduotės ir iškalbos, smalsumo, žingeidumo, pasąmonės?.. Ir iš tokio gilaus mūsų ir pasaulio istorijos pažinimo?..
Vilniaus dailės akademijos prorektorius Arvydas Šaltenis
Šioje knygoje papasakoti stebuklingi dviejų muselių nuotykiai Dzūkijos miškuose ir Vilniuje. Miniatiūrinio vabzdžių pasaulio gyventojai gražina savo buitį, mėgaujasi gamtos gėrybėmis, mėgdžiodami žmones rengia poezijos šventę.
Stebuklingas miško kvapų tepalas padeda keisti gyvenamojo pasaulio matmenis. Švedijos ambasadoje muselės už savo gamtinę veiklą gauna didžiojo švedų botaniko Karlo Linėjaus diplomą iš karališkosios poros rankų. Knygoje susipina atidus gamtos stebėjimas ir istorijos įvykiai, realybė ir fantastika, atjauta ir ironiškas šypsnys.
Literatūrologas Kęstutis Nastopka
Jarlas – neeilinis vaikas. Jis iki skausmo mandagus, paklusnus, tiksliai vykdantis, kas jam pasakoma, tačiau tuo pačiu kunkuliuojantis neeilinėmis idėjomis, tarsi vulkanas... Man atrodo, kad kaip menininkas jis – visiškai subrendęs: jo piešiniams būdinga tobula kompozicija ir spalvinė gama, faktūra... Labai norėčiau matyt, koks jis užaugs...
Dailininkė Marytė Dominaitė-Gurevičienė
Cupės ir Zupės gyvenimas bei nepaprasti nuotykiai. Silvija Laurenčikaitė ir Jarlas Aleksandras Brantingas. – Vilnius: Bernardinai.lt, 2014. 208 p.
