„Kaip gera gyventi Lietuvoje, kai joje negyveni“ – tokiu trumpu komentaru iš vieno naujienų portalo prasideda kol kas tik internete surinkta „Lietuviu poez1ja“.
Komentatoriai virto poetais
Komentarus po straipsniais apie emigraciją kruopščiai rinkusi Vilniaus dailės akademijos studentė J.Jokūbaitytė juos pavertė eilėraščiais, o tulžimi spjaudančius komentatorius – poetais. Jiems patiems, ko gero, net nežinant.
„Viešpatie, kas dedasi Lietuvoje, o gal čia pasaka“, – Pensininko slapyvardžiu kažkas pakomentavo aktualijas. Eilutėmis sudėlioti žodžiai suskamba jau visai kitaip nei komentaras po straipsniu.
Pasak J.Jokūbaitytės, interneto portalų rašiniai apie emigrantų sėkmes ir nesėkmes paprastai sulaukia daugybės komentarų. Dažnai galima iš anksto numatyti, kokie tie bus komentarai: emigrantai keiks Lietuvą, o pasilikusieji keiks tuos, kurie išvažiavo.
„Emigracijos tema išprovokuoja bene daugiausiai komentarų. Išvažiuoti ar pasilikti – amžina emigracijos paliestųjų dilema“, – sakė komentarų poezijos rinkinio autorė.
Eilėraščiais virtusius komentarus vilnietė publikuoja interneto puslapyje www.lietuviupoezija.lt.
Primena net poemas
Pikti komentarai, virtę eilėraščiais, kelia ne pyktį, o šypseną. Kai kurie primena haiku ar net poemas, tik įvilktas į kitą rūbą. Dalis komentarų gal tiktų šiuolaikinei operai, atspindinčiai visuomenės nuomones emigracijos tema.
Kiekvienas komentaras-eilėraštis turi pavadinimą, kurį sukūrė komentaro autorius. Rinkinyje kalba netaisyta, nes originalumas suteikia papildomų spalvų. Eilutėmis sugulęs komentaras „Savizudziu, ubagu, korumpuotu besmegeniu salis, su tragisku klimatu, be ateities“ prašosi net muzikinio ritmo.
Dailės akademijos studentė, surinkusi komentarus, sudarė ir jų autorių stereotipus.
„Žiniasklaidos užribiuose jie gali išsilieti ir atsikratyti blogų emocijų, dėl to čia ne tik atsirado įvairių mitų, bet susiformavo ir ryškūs komentatoriaus emigranto ir komentatoriaus pasilikusiojo arba kitaip – patrioto – stereotipai“, – sakė J.Jokūbaitytė.
Sudarė komentatorių portretus
Skaitydama nuomones po tekstais ir iš jų dėliodama poeziją, J.Jokūbaitytė sudarė ir stereotipinius komentatoriaus portretus.
„Patriotas“ – piktas ir nelaimingas, Lietuvoje ne gyvena, o tik egzistuoja. Darbštus ir dirba pagal išsilaivinimą, bet kvailas, nes gauna tik minimumą. Nesilanko kultūriniuose renginiuose, nes per brangu. Važinėja pigiu automobiliu, nes per brangu. Dažnai kaltina klimatą ir korumpuotą valdžią. Komentaruose jis tikisi, kad Lietuvoje kada nors bus geriau.
Tuo tarpu komentatorius emigrantas – neišsilavinęs, didelių tikslų nesiekiantis, dažniausiai juodadarbis, be ateities. „Ką tik grįžo iš darbo fabrike į savo mažą tamsų kambarėlį, nors ir sako, kad tikrai prabangesnį ir gražesnėje vietoje nei galėjo sau leisti Lietuvoje. Nors gerai nusiprausė, bet žuvies kvapą dar užuostum“, – sakė rinkinio sudarytoja.
Jis jaučiasi pavargęs, užmirštas ir nelaimingas, ir tai matyti jo komentaruose. Su kitais išeivijos lietuviais nedraugauja, nes „jie visi vagys ir banditai“. Su kaimynais bendrauti irgi nenori, nes jie „kažkokie nelietuviški“. Be to, nemoka vietinės kalbos. Paslapčiom gal ir norėtų grįžti į tėvynę.
Sako, kad niekada į Lietuvą egrįš, ir jo vaikai negrįš, bet iš tiesų sugrįš.
Renka komentarus apie komentarus
„Nesusikalbėjimą tarp emigrantų ir likusiųjų provokuoja nepasitenkinimas savąja būtimi ir aplinka, o tai perauga į protestą“, – sakė J.Jokūbaitytė.
O kas toliau? Justina prisipažino dabar „kurianti eilėraščius iš komentarų apie komentarų poeziją“.
„Tokia poezija išprovokuoja dar daugiau komentarų, aš juos surenku ir kai kuriuos vėl paverčiu eilėraščiais. Taip aš atsiliepiu į jų komentarus, ir tai virsta žaidimu. Visai rimtu žaidimu“, – kalbėjo pašnekovė.
J.Jokūbaitytė pastebėjo, kad tokia poezija sulaukia ir internautų pasipiktinimų.
„Gerai, kad kai kurie įsiskaudina ar nuliūsta perskaitę tuos eilėraščius. Jie pyksta ant pačių komentatorių, drabstančių purvus ant savo šalies ar dar ant ko nors, o ne ant manęs, kad visa tai paverčiau poezija ir sudėjau į knygą. Aš nesiekiu įžeisti ar supykdyti – mano tikslas yra išprovokuoti diskusiją, o kartu ir padėti pažvelgti į save iš šalies, pasijuokti iš savęs“, – dėstė rinkinį sudariusi Vilniaus dailės akademijos studentė J.Jokūbaitytė.
Keli eilėraščiai iš rinkinio:
vietinis
na kaip rusai sako –
skatertju doroga,
apsieisim ir be jumi
Robis
Nei vienos
valandos ir dienos
be to kaip
Lietuvoj blogai
o užsienyje gerai
brangūs žurnalistai ir redaktoriai.
Tak deržat.
Molodcy.
nu i ka
tai ko jis cia nori?
nu negriz ir negriz,
tai ka dabar daryt
kad jis negriz
Jo
Sugryzk ir uzlipk
ant greblio
antra karta
