Duomenys apie kandidatus į premiją paviešinami tik praėjus 50 metų. Į archyvą sudėti išplėstinis nominantų sąrašas, švedų literatų aiškinamieji raštai, taip pat Nobelio komiteto narių pasisakymai apie kandidatus.
Pretendentų į premiją trumpajame sąraše 1963 metais buvo čiliečių poetas Pablo Neruda (jis gavo Nobelio premiją 1971 metais), airis Samuelis Beckettas (1969 metų Nobelio premija), amerikiečių poetas Wystanas Hugh Audenas, japonų poetas ir dramaturgas Yukio Mishima, danų-norvegų novelistas Akselis Sandemose, taip pat graikų poetas Giorgos Seferis, kuris galiausiai ir tapo premijos laureatu. Visi akademijos nariai tuomet už G.Seferį pasisakė vienbalsiai.
Kaip aiškėja iš paskelbtų archyvų, Švedijos akademijos nuolatinis narys Andersas Osterlingas manė, kad „apdovanodama G.Seferį akademija turi visavertį pretekstą atiduoti duoklę dabartinei Heladai, jos kalbai, kuri jau seniai laukė savo laurų vainiko“.
Kaip tik A.Osterlingas tais metais blokavo Vladimiro Nabokovo kandidatūrą.. „Sėkmės sulaukusio amoralaus romano „Lolita“ autorius jokiomis aplinkybėmis negali būti svarstomas kaip kandidatas į premiją“, – rašė Švedijos akademijos narys.
Išslaptinus archyvus taip pat paaiškėjo, kad Penktosios respublikos įkūrėjas ir pirmasis prezidentas generolas Charles de Gaulle'is buvo vienas iš 80 pretendentų (dabar jų būna keli šimtai), nominuotų Nobelio literatūros premijai už karinių memuarų trilogiją.
Kandidatų į šių metų Nobelio literatūros premiją ilgasis sąrašas, kaip pranešė Švedijos akademijos nuolatinis sekretorius Peteris Englundas, jau patvirtintas. Jame - 210 pavardžių. Pasak P.Englundo, 36 pavardės paminėtos pirmą kartą. Jau balandžio mėnesį sąrašas sutrumpės iki 15-20 žmonių, vėliau - iki penkių, iš kurių spalio mėnesį akademikai balsų dauguma išrinks vieną.
Parengė Milda Augulytė
