1. Gabrielio Garcios Marquezo (1927-2014) motina pagimdė 11 vaikų, o tėvas turėjo 15 vaikų (4 nesantuokinius). Būsimasis rašytojas savo motinos "nepažinojo" iki 7 metų. Jį augino seneliai - pragmatiškasis Nicolasas Marquezas Mejia ir prietaringoji istorijų pasakotoja Tranquilina Iguaran Cote. Jie abu labai paveikė rašytojo kūrybą ir tapo ne vieno personažo prototipais.
2. Kaip ir italų rašytojas Dante, G.Garcia Marquezas nusprendė vesti Mercedes, kai ji buvo 9 metų "mergaitė su antelėmis ant suknelės". Rašytojas jai pasipiršo, kai jai buvo 14 metų, o vedė, kai jai buvo 26, o jam 31 metai. Su Mercedes G.Garcia Marquezas gyveno iki pat mirties. Beje, jis mėgdavo sakyti, kad jam labiau patinka būti su moterimis, o ne vyrais, nes "su jomis jaučiuosi saugiau".
3. Nors G.Garcia Marquezas laikomas magiškojo realizmo tėvu, bet rašytojas net pats neneigė, kad jam didelę įtaką padarė kiti šios Lotynų Amerikoje atsiradusios srovės atstovai, tokie kaip meksikietis J.Rulfo, kubietis A.Carpentier ir gvatemalietis M.A.Asturias. G.Garcia Marquezas yra skęs, kad parašęs pirmuosius 4 romanus išgyveno krizę, iš kurios išbristi padėjo J.Rulfo "Pedras Paramas", "gyvenimą pakeitusi knyga".
4. G.Garcia Marquezas ne vieną kartą pradėjo rašyti savo garsiausią romaną "Šimtas metų vienatvės", bet vis mesdavo, nes niekaip neatrasdavo tinkamo pasakojimo stiliaus. Vieną 1965-ųjų dieną jis su šeima važiavo atostogauti iš Meksiko į Akapulką. Vingiuotame kelyje rašytojui šovė į galvą pirmasis romano sakinys - jis apsuko automobilį, grįžo namo, sėdo prie stalo ir kelerius metus rašė romaną. Kad pramaitintų šeimą, žmona užstatė visą jų turtą. Kai G.Garcia Marquezas baigė romaną, jo šeima buvo skolinga 12 tūkst. dolerių. Romanas tapo labai populiarus ir G.Garcios Marquezo šeima daugiau niekada nejautė nepriteklių.
5. 1982 m. G.Garcia Marquezui buvo skirta Nobelio literatūros premija. Iš Švedijos karaliaus rašytojas premiją atsiėmė vilkėdamas Lotynų Amerikos valstiečių kostiumą. Stokholmo rotušėje tada pasirodymą surengė 60 kolumbiečių šokėjų ir dainininkų ansamblis.
6. G.Garcią Marquezą nuo 1959-ųjų tamprūs draugystės ryšiai siejo su Kubos diktatoriumi F.Castro. Kalbama, kad rašytojas prieš leisdamas savo knygą rankraštį visada parodydavo F.Castro. Kubos diktatorius rašytoją vadino vieninteliu tikru savo draugu, pasižyminčiu "vaiko gerumu ir kosminiu talentu". Ši draugystė daug kam nepatiko. Peru rašytojas M.Vargas Llosa kartą G.Garcią Marquezą net yra pavadinęs "F.Castro dvaro rašytoju".
7. G.Garcia Marquezas turėjo ne vieną įprotį ir prietarą. Sakoma, kad kai jis rašydavo, ant jo stalo stovėdavo vaza su geltona tulpe ar rože. Rašytojas esą niekada nesipuošė auksiniais papuošalais. Iki 50 metų jis kasdien surūkydavo apie 60 cigarečių ir du kartus išsigydė vėžį.
