Šios akcijos idėja prieš kelias dienas atkeliavo iš užsienio. Viena pirmųjų, paskatinusių tai daryti ir Lietuvoje, galima laikyti Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentę Eglę Markevičiūtę. Ji apie akciją sužinojo praėjusios savaitės pabaigoje iš draugų užsienyje ir suprato ją kaip savotišką bangą, kilusią kaip alternatyvą „Ledinio iššūkio“ filmukams, kuriuose žmonės apsipila lediniu vandeniu.
„Nors akcija gali pasirodyti ir banaloka, ji yra puikus būdas skatinti skaitymą ir dalintis geros literatūros rekomendacijomis su kitais“, – teigė E.Markevičiūtė.
Panašiai mano ir Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A. Jonynas: „Aš į šią akciją žiūriu kaip į gražų žaidimą“. Jo nuomone, tokie sumanymai tam tikra prasme populiarina literatūrą ir atkreipia kitų dėmesį į vienus ar kitus literatūros kūrinius.
Paklaustas, ar pats galėtų sudaryti labiausiai patikusių knygų dešimtuką, A. A.Jonynas atsakė, kad šiandien tas dešimtukas būtų vienoks, o rytoj jau kitoks: „Kiekvieno yra skirtingi požiūriai: vieni sudaro amžinuosius dešimtukus, kiti – vienadienius.“ Į knygų iššūkį įsitraukia vis daugiau žinomų šalies žmonių: žurnalistai Andrius Užkalnis, Romas Sadauskas-Kvietkevičius, politikai Remigijus Šimašius, Linas Kvedaravičius, ekonomistė Aušra Maldeikienė. Pastaroji, beje, viso sąrašo nepateikė, o išvardino tik tris mėgstamiausias knygas.
Pateikiame kelis žinomų žmonių mėgstamų knygų sąrašus.
Remigijus Šimašius, politikas:
1. Umberto Eco – bet kas. Tačiau labiausiai man patiko paskutinė – „Prahos kapinės“.
2. Mikhailas Bulgakovas – irgi viskas. Tačiau labiausiai „Meistras ir Margarita“. Tiesa, neįsivaizduoju ar gerai skaitosi lietuviškai.
3. J.R.R. Tolkienas „Žiedų valdovas“ – jei netyčia dar neskaitėt. Knyga apie tai, kaip svarbu daryti kas reikia, net jei tai atrodo neįmanoma ir nepakeliama.
4. Ričardas Gavelis – „Vilniaus Pokeris“ ir visa kita, ypač du seni apsakymų rinkinukai.
5. Balys Sruoga „Dievų miškas“ – apie asmenybę ir totalitarizmą.
6. Saulius Tomas Kondrotas „Ir apsiniauks žvelgiantys pro langą“. Ne blogiau negu Markesas (jį irgi rekomenduoju). Net geriau, nes tai magiška knyga apie Lietuvos žmonių dvasinę būseną tam tikrais istorijos periodais.
7. Ludwigas von Mises „Human Action“ . Jei nebaisu 1000 puslapių, ir jei tikrai norite įsikirsti į ekonominį, o ne ekonomistinį mąstymą.
8. Friedrichas Hayekas „Teisė, įstatymų leidyba ir laisvė“ (pirmi du tomai tiesiog puikūs, trečias ne itin) bei pirmieji straipsniai iš rinkinio „Individualizmas ir ekonominė tvarka“. Labai elegantiškai ir įtikinamai rašo, kultūriškai giliai kabina.
9. Algirdas Degutis „Individualizmas ir visuomeninė tvarka“ – tiesiog puiki knyga – laisvės teorija, nors jos autorius taip ir nebemano, kaip suprantu.
10. Karlas Mannerheimas „Legendinio maršalo atsiminimai“. Pamokanti ir įkvepianti asmeninė bei tautos istorija.
Romas Sadauskas-Kvietkevičius, žurnalistas:
1. Biblija – prūsiškas XIX a. pabaigos vertimas archajiška kalba, įsigytas mano senelio Adomo tuomet, kai doriems katalikams kunigai nerekomenduodavo savarankiškai skaityti Šventąjį Raštą.
2. Homeras „Iliada ir Odisėja“ – jas man vaikystėje skaitė mama, kai pats dar nepažinojau raidžių.
3. Šolom-Aleichemas „Trys našlės“ – štai nuo ko prasidėjo ta meilė žydams.
4. Ričardas Gavelis „Vilniaus pokeris“ – visa tiesa apie mano Vilnių.
5. Jeremy Clarksonas „Pasaulis pagal Clarksoną“ – visi trys tomai perskaityti po du kartus.
6. Romas Sadauskas „Raibas gyvenimėlis“ – mano galva stipriausia mano tėvo knyga, kurios pusė parašyta dzūkiškai.
7. Romas Sadauskas „Mažas girios dienoraštis“ – pagrindinis knygos veikėjas, aišku, yra giria, bet į knygą surašyta visa mano ankstyvoji vaikystė, kurią dabar privalau prisiminti ne taip, kaip buvo iš tikrųjų, o kaip ten papasakota.
8. Michailas Bulgakovas „Meistras ir Margarita“ – nieko stipresnio rusiškai jau nebus parašyta.]
9. Fransua Rablė „Gargantiua ir Pantagriuelis“ – juk visi mėgstam gerai užkasti.
10. Jaroslavas Hašekas „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai“ – ketinu perskaityti trečią kartą, kol neprasidėjo Trečiasis pasaulinis karas.
Justinas Žilinskas, teisininkas, rašytojas:
1. Stanislavas Kunas „Senovės Graikijos legendos ir mitai“ – iki Tėbų ciklo vaikystėje mokėjau viską vos ne mintinai. Iki šiol labai nervinuosi, jeigu suklystu mitologijoje.
2. Johnas Wyndhamas „Trifidų dienos“ – post-apokaliptikos klasika. Labai žmogiška, labai socialiai inžinerinė.
3. George'as Orwellas „1984“ – privalomas skaitinys visiems. Totalitarizmo suvokimui.
4. Umberto Eco „Fuko švytuoklė“ – beveik nieko neatsimenu. Tik atsimenu, kad kažkas labai gero.
5. Desmondas Morrisas „Plikoji žmogbeždžionė“ – žmogaus elgesio studija per jo gyvūniškąją prigimtį. Patikėkite, tai – ne blogiausia, ką turime.
6. Anatolijus Rybakovas „Arbato vaikai“ – stalinizmo epocha beletristiškai. Kartais tai – geriau už skaičius.
7. Rinktinė „Amžino įšalo žemėje“ – lietuvių istorijos iš Sibiro tremties. Kadaise – neišdildomi įspūdžiai.
8. Andrzejus Sapkowkis „Raganiaus“ epopėja. – kodėl ne G. R. R. Martin? Todėl, kad arčiau mūsų.
9. Stanislawas Lemas „Nenugalimas“ – apie ribų suvokimą.
10. Simonas Sebagas Montefiore „Raudonojo caro dvaras“ – diktatoriai ir milijonų žudikai, deja, irgi žmonės. Tai – turbūt baisiausias suvokimas, kaip viskas išvirkščiai atrodo iš jų vidinio rato.
Atskirai jis pateikė lietuvių rašytojų kūrinius:
1. Vincas Mykolaitis-Putinas „Altorių šešėlyje“ – po Žemaitės ir Biliūno nuobodybių (ne vaikams tai!), pirmą kartą supratau, kad yra lietuviškos skaitomos ir malonumą teikiančios knygos.
2. Balys Sruoga „Dievų miškas“ – antrą kartą neatsiverčiau, o vertėtų.
3. Ričardas Gavelis „Vilniaus džiazas“ – tiesiog. Gavelis man – šioji knyga. Ir tiek.
4. Jurgis Kunčinas „Tūla“ – knyga kaip rūkas.
5. Petras Tarasenka „Pabėgimas“ – davė daugiau meilės Lietuvai ir jos istorijai, nei visos istorijos pamokos kartu sudėjus.
6. Giedrius Vilpišauskas „Vėjas nuo jūros“ – jeigu manote, kad lietuviai nemoka rašyti siaubo/mistikos, galvokite iš naujo. Gaila, kad autorius nugrybavo kažkur tolyn nuo literatūros.
