Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto teatro salėje, trečią sezoną prasidėjo renginių ciklas, vadinamas uždarais vakarais. Kartą per mėnesį rengiamuose susitikimuose kviečiamos dalyvauti Personos gratos – ne popkultūrai priklausantys garsūs visuomenės ir kultūros atstovai.
Pirmąja šio sezono Persona grata tapo prozininkas, dramaturgas, eseistas H.Kunčius. Jį klausinėjo filosofas Leonidas Donskis ir projektų vadybos specialistas Alfredas Chmieliauskas.
Renginio organizatoriai H.Kunčių nustebino teatralizuotai atlikdami jo mėgstamos grupės „Led Zeppelin“ kūrinius, rašytojas susirinkusią publiką – taikliomis pastabomis apie kūrybą, skaitytojų ir kūrėjų bendruomenę.
Rašymas – žaidimas
Paklaustas, ar už aštraus provokatoriaus neslypi konservatorius, siekiantis įdurti abejingai visuomenei, H.Kunčius sakė, kad tai - vienas meno tikslų.
„Kas šiais laikais skaito knygas? Kam čia įdursi? Gal dviem kritikėms, kurios ir taip jau...“ – ironizavo rašytojas.
Jo nuomone, rašymas - tai žaidimas. Romaną sukurti užtrunka kelerius metus. O iš visuomenės atsako nebūna. Bet štai laikraštyje pasirodė antraštė „Šiluma šį pavasarį ateis vėliau“ ir pasipylė komentarai.
„Štai kas veikia“, – apie šiandieninę kūrybą ir visuomenę kalbėjo svečias.
Skaitytojai įsižeidžia
„Bet rašydamas bręstu. Man svarbu, kas vyksta čia ir dabar. Specialiai provokuoti nesiekiu. Literatūra turi kelti emocijas. Nuo XX amžiaus paskutinio dešimtmečio lietuvių literatūra tapo infantiloka, nebeliečia skaudžių temų“, – sakė H.Kunčius.
Tekstai, jo nuomone, įvairiai tai gali daryti. Iš jų žmogus gauna signalą, kuris paliečia užblokuotą nervą. Kūrėjas mano, kad posovietinė karta blokuoja prisiminimus, nors patyrėme socsiurrealistinį pasaulį. Jis pranoko bet kokią vaizduotę.
„Po laidos „Vremia“ 250 milijonų žmonių klausėsi Sovietų Sąjungos vadovo Leonido Brežnevo „Mažosios žemės“ ištraukų ir verkė. Arba kur daugiau gali įsivaizduoti per televizorių kalbančius burtininkus, kiekviename bute sustatytus stiklainius su stebuklinguoju vandeniu? Tai pranoksta literatūrinę vaizduotę. Tereikia personažus perkelti į tekstą. Tačiau parodaksalu: skaitytojai to nenori priimti arba priima kaip asmeninį įžeidimą“, – sakė H.Kunčius.
Pastebi pavojaus signalų
Pati rašytojų bendruomenė kūrėjui yra savotiškas visuomenės barometras.
„Prieš 100 metų rašytojų bendruomenė buvo įelektrinta. Susipykusi. Pirmasis pasaulinis karas juos suskaldė. Vieni palaikė prancūzus, kiti vokiečius. Vėliau rašytojai atsitokėjo, susivienijo, atsirado priešprieša beprotybei“, – sakė H.Kunčius.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą rašytojai vėl pakriko. Vieni toleravo nacizmą, kiti stovėjo priešpriešoje.
Prieš tris savaites H.Kunčius lankėsi Ukranoje. Ten į diskusiją susirinko rašytojai iš Ukrainos, Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos ir Lietuvos.
„Rusų rašytoja Liudmila Ulickaja teigė, kad šiuo metu Rusijoje rašytojai suskilę, susipriešinę kaip anuomet. Susipriešinę net tie, kurie kadaise drauge klausėsi „Led Zeppelin“ grupės muzikos. Todėl linkiu kuo mažiau susipriešinimo“, – sakė H.Kunčius.
