Šis romanas tikrai netiks mėgstantiems nuotykius ir trilerius

Net ir geriausia knyga, patekusi ne tam skaitytojui, virsta menkaverte. O romanas „Laiko gijos“ tikrai ne toks, todėl norisi apie jį parašyti ne gražiai, o teisingai. Jei tikitės nuotykių knygos, įtempto pasakojimo apie šnipų gyvenimą, itin aistringo saldžios meilės romano, ši knyga tikrai ne jums. Romanas netiks mėgstantiems nuotykius ir trilerius, nes pasakojimas atrodys pernelyg lėtas, o įtampa ne ten, ne tokia, kokios tikėjotės, pagrindinės veikėjos veikla varginanti ir nepavojinga. Bet tai visai ne tiesa.

Rašytoja Maria Duenas.<br>Averater („Wikipedia“) nuotr.
Rašytoja Maria Duenas.<br>Averater („Wikipedia“) nuotr.
Marios Duenas romanas „Laiko gijos“.
Marios Duenas romanas „Laiko gijos“.
Daugiau nuotraukų (2)

Karolina Paukštė

2015-06-03 11:18, atnaujinta 2017-11-24 19:05

Pasakojime ne viena vieta privers virpėti širdį, tik svarbu suprasti, kad autorės tikslas buvo ne įtraukti skaitytoją į įtemptą ir pavojingą, nuotykių kupiną šnipų gyvenimą ar pietietiškai erotišką meilės nuotykį, o papasakoti moters istoriją, kurioje yra ir meilės, ir nusivylimų, ir netikėtų likimo vingių, ir vienatvės. Šioje knygoje svarbu liūliuojantis pasakojimas, o ne įtampa, istorinis kontekstas, o ne neįtikėtini nuotykiai, meilės ir vienatvės išgyvenimas, o ne nepakartojama saldi meilės istorija.

„Laiko gijos“ – peno šaltinis jūsų vaizduotei: išvysite nuostabius peizažus, klaidžiosite siauromis Tetuano (Maroko uostamiestis, 1929–1956 m. Ispanijos protektoratas Afrikoje) gatvelėmis ir plačiomis Ispanijos gatvėmis, lankysitės prabangiuose siuvimo salonuose, vadinamuose mados namais, ir priėmimuose, tačiau išvysite ir kitą, prabangai priešingą gyvenimo pusę, čiupinėsite įvairių tekstūrų audinius, sukiositės po afrikietišką turgų, išgyvensite istorinius lūžius, ragausite meilės svaigulio ir vienatvės kartėlio, patirsite sėkmę ir nusivylimą.

Liūliuojantis, lėtas pasakojimas skleisis įvairiausiomis spalvomis, tad pasiruoškite malonumui ir atsipalaidavimui. Jei vertinate gerą, sodrų pasakojimą – knyga kaip tik jums – nepraleiskite progos prisiliesti prie trapių laiko gijų. Žodžiai lengvai liejasi, banguoja puslapiais ir drauge su savimi nusineša skaitytoją. Meilės, aistros, švelnumo kupini puslapiai.

„Buvo nesibaigiančios meilės valandų viešbučio kambaryje, plazdant baltoms užuolaidoms vėjyje, dvelkiančiame nuo jūros, pasiutusios aistros monotoniškam ventiliatoriaus sparnų gaudesiui maišantis su mūsų trūkčiojamu kvėpavimu, druskos skoniui sumišus su prakaitu, srūvančiu oda ir ant grindų numestų suglamžytų paklodžių. Buvo nuolatinių išėjimų, gyvenimo atvirame ore ir naktį, ir dieną. Iš pradžių mes nieko nepažinojome ir visur eidavome vieni du.“ (p. 57)

„Jau seniai manęs niekas taip nebevadino. Viduje viskas apsivertė ir aš vos neišvėmiau ant marmurinių grindų išgertos kavos. Prieš mane mažiau nei už dviejų metrų stovėjo žmogus, su kuriuo teko dalytis baimėmis ir džiaugsmais, kurio pravertose lūpose ir nuostabos iškreiptame veide sustingo paskutinė mano vardo raidė, žmogus, su kuriuo juokiausi, kalbėjausi, vaikštinėjau, šokau ir verkiau, kurio dėka susigrąžinau motiną ir kurio nuoširdžiai stengiausi nepamilti, nors keletą intensyvių savaičių mudu siejo kai kas daugiau nei paprasta draugystė.“ (p. 468)

Ne visos romano vietos tokios liūdnai romantiškos, yra ir pavojų, ir nemalonumų, ir vienatvės.

Sira Kiroga – pagrindinis personažas, įdomus charakteris, brandinamas per visą romaną. Iš pradžių Sira vaizduojama kaip aikštinga mergina, kuri palieka savo dorą, gerą ir supratingą, bet gana nuobodų sužadėtinį ir išvyksta su mylimuoju. Aistringa mylimoji ir beprotiškai įsimylėjusi, jaunatviškai naivi Sira vėliau tampa brandžia asmenybe, sugebančia pasirūpinti savimi ir kitais, ne tik išgyvenusia, bet ir dalyvavusią Antrajame pasauliniame kare.

Beje, apie šį karą daug rašyta, bet ar dažnas žino, kas tuo metu dėjosi Ispanijoje ir kitame žemyne – Afrikoje, dažnai skaitome apie Rusiją, Lenkiją, Angliją, Vokietiją... o „Laiko gijos“ į šį drastišką metą kviečia pažvelgti iš kiek kitos perspektyvos. Tokių moterų kaip Sira Kiroga tikrai buvo ir yra, tačiau jos ištirpsta istorijoje, ištirpsta laiko gijose.

„Mūsų likimai galėtų būti tokie ar kitokie, nes neliko jokių žinių, kas mums nutiko. Gal mūsų iš tikrųjų net nebuvo. Arba niekas mūsų esant nepastebėjo. Juk mes visada laikėmės istorijos paribyje, nematomi aktyvūs tais laikais, kai mūsų gyvenimai susipynė su laiko gijomis.“ (p. 575)

* * *

Romano autorė Maria Duenas gimė 1964 m. Gyvena Kartachenoje (Cartagena), Mursijos (Murcia) universitete dėsto anglų kalbą ir literatūrą. Rašytoja ir dėstytoja dalyvauja įvairiuose edukaciniuose, kultūros ir leidybos projektuose. 2009 m. M.Duenjas parašė „Laiko gijas“ ir susilaukė tarptautinio dėmesio (knyga išversta į daugiau nei 25 kalbas). Romanas laimėjo istorinio romano apdovanojimą Kartechenos mieste, o 2011 metais – kultūros apdovanojimą literatūros srityje. Romanas tapo bestseleriu ir sužavėjo tiek skaitytojus, tiek kritikus. Romano parduota daugiau nei milijonas egzempliorių. Pagal šį kūrinį pastatytas filmas, kuriame pagrindinį (Siros Kirogos) vaidmenį atlieka gražuolė ir jau nebe pirmame seriale besifilmuojanti Adriana Ugarte (g. 1985 m.).

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: ką rodo Lietuvoje vykstančios karinės pratybos?