Jau praėjusių metų forume „Kūrinys ir jo kalba“ kilo diskusija apie literatūros kokybę, apie rinkos įsiskverbimą ir į literatūros sritį.
„Net ir kritikų knyga imta vertinti kaip eilinė prekė, nebėra aiškios takoskyros tarp to, kas yra gera literatūra, o kas ne. Dažno rašytojo „kūrybiškumą“ ėmė lemti finansiniai motyvai, įsipareigojimai bei galimybės. Daugelis klasikos ar sudėtingesnių talentingų žmonių parašytų kūrinių nespecialistams nebus reikalingi, nes visuomenėje nebus jų adresato, kitaip sakant – socialinio kūno, mąstančio ne klišėmis ir stereotipais, galinčio tokius kūrinius atpažinti ir svarbiausia – turinčius tokį poreikį“ – sakė viena forumo „Šiaurės vasara“ sumanytojų rašytoja Giedra Radvilavičiūtė.
„Šiaurės vasara“ – renginys ne vien specialistams ir profesionalams. Jame laukiamas kiekvienas, kuris savaitgalį nori praleisti ir turiningai, ir įdomiai. Kaip ir kasmet, forumo dienos programoje – šeštadienį ir sekmadienį – seminarai. Poetas, vertėjas Marius Burokas pristatys „Trumpą ir pigų vadovą šiuolaikiniam romanui pažinti“. Vertėjas, literatūros kritikas Laimantas Jonušys skaitys pranešimą „Praėjusio laiko beieškant. Prisiminimai apie projektinę literatūrą“. Andriaus Tapino literatūrinį fenomeną atskleis literatūrologė, literatūros kritikė Jūratė Čerškutė. Apie komiksų knygos išleidimą kalbės knygos „10 Litų“ autorės Miglė Anušauskaitė ir Gerda Jord. Per dvi forumo dienas bus perskaityta trylika pranešimų.
* * *
Rašytoja Giedra Radvilavičiūtė apie šių metų „Šiaurės vasarą“
Nobelio premiją už literatūrą teikiančios Švedijos Akademijos narys Horace Engdahlis 2014 m. teigė, kad jam nerimą kelia literatūros ateitis, nes rinkos dėsniai pernelyg įsiskverbę į literatūros pasaulį. Anot jo, imami kurti kūriniai, „neperžengiantys jokių ribų“. Literatūra ir kritikų imta vertinti kaip eilinė prekė, nebėra aiškios takoskyros tarp to, kas yra gera literatūra, o kas ne.
Šiuos teiginius galima ir reikia vertinti kritiškai. Tačiau faktas yra tai, kad dažno rašytojo „kūrybiškumą“ ėmė lemti finansiniai motyvai, įsipareigojimai bei galimybės. Įgydami kad ir menką finansinį savarankiškumą, bet prarandantys darbotvarkės laisvę rašytojai numatytu laiku privalo pagaminti numatytus kūrinius.
Paradoksas, kad knygų daugėja, o gerų kūrinių – ne, yra akivaizdus. Austrų režisierius M. Haneke daro drastišką išvadą: „...menas stovi vietoje. Išsivysčiusiose šalyse jis tapo paprasčiausiai neįmanomas. /.../ Per dešimt metų nesu perskaitęs nė vienos knygos, apie kurią galėčiau pasakyti: „Štai knyga, kurios mums iš tiesų reikėjo.“ Neatsitiktinai iškiliausius literatūros kūrinius sukuria menininkai: pirma, tų šalių, kuriose žmonės priversti išgyventi egzistencinius potyrius ir juos apmąstyti; antra – išskirtinę patirtį (paprastai iš praeities) turintys rašytojai, net jei jie seniai gyvena gerovės valstybėse; trečia, „autistai“ – kuriems tiesiog negresia mąstymas klišėmis, juolab honorarų už tokį mąstymą troškimas; ketvirta – garbaus amžiaus kūrėjai, kurių rašymo motyvacijos pastebimai nekoregavo literatūros fast food rinka. Į šias keturias grupes tinka (galite pasitikrinti asmeniškai) visi pastarųjų metų, o gal net dvidešimtmečio nobelistai.
Antra vertus, kvalifikuotiems literatūrinio pasaulio dalyviams, o jais – skirtingai nei baristos, vairuotojai, slaugės, laikrodžių taisytojai, padavėjai etc. – gali būti bet kas, kelia įdomumą to pasaulio galimybės ir ekstensyvumas. Renginiai, kultūriniai mainai, efektingi, vizualizuoti knygų pristatymai (paprastai teksto ir jo analizės sąskaita), konkursai, mugės, išradingomis formomis kuriama knygų reklama, kurianti, o ne atspindinti knygų vertę, vienodai nuostabūs knygų viršeliai ir jų anotacijos. Celėse gyvenantys ir tik savo kūryba dalyvaujantys tame procese rašytojai prie spalvingos sklaidos teprisideda rašydami knygą...
Įtraukiantis dalyvauti procesas (įskaitant Šiaurės vasaros forumą) nebūtinai ugdo skaitytojų skonį, tačiau skaitytojus, rašytojus, kritikus, leidėjus, kitus art(i)proceso dalyvius verčia veikti, rinktis, ginčytis, nugalėti, maloniai praleisti laiką ir pirkti prekę, pragmatiškame pasaulyje neturinčią jokios praktinės reikšmės.
* * *
Tarptautinis šiuolaikinės literatūros forumas ŠIAURĖS VASARA. „Knyga kaip projektas“. Programa
Rugpjūčio 21-23 d. Biržų krašto muziejus „Sėla“; J. Radvilos g. 3, Biržai
Penktadienis. Rugpjūčio 21-oji
Muziejus „Sėla“, Didžioji parodų salė
19.00-21.30 Atidarymas. Skaitymai, pokalbiai, muzika. Veda Rūta Kačkutė
Skaito: Marius Burokas, Laima Kreivytė, Eugenijus Ališanka, Audronė Urbonaitė, Andrius Jakučiūnas
Muzika: Vytis Smolskas – klavišai
21.30-22.00 Pertrauka
22.00 Muziejus „Sėla“, Didžioji parodų salė
Naktinėjimai. Martos Vosyliūtės filmas „Humanitarės mirtis“. Kūrėją kalbina Audronė Urbonaitė
Šeštadienis. Rugpjūčio 22-oji
Muziejus „Sėla“, Biržų pilies arsenalas
10.00 val. Seminaras-diskusija. Veda Laima Kreivytė
Laimantas Jonušys „Praėjusio laiko beieškant. Prisiminimai apie neprojektinę literatūrą“
Miglė Anušauskaitė, Gerda Jord „Išleisti komiksų knygą dabar jau sunkiau nei perskristi Atlantą“
Marius Burokas „Trumpas ir pigus vadovas šiuolaikiniam romanui pažinti“
11.30–12.00 Pertrauka
12.00 Seminaro-diskusijos tęsinys
Eugenijus Ališanka „Apie keliaujančius rašytojus“
Andrius Jakučiūnas „Šarlotė: neparašytojo teksto tapsmas faktu“
13.00–14.30 Pertrauka
14.30 Seminaro-diskusijos tęsinys
Aušrinė Žilinskienė „Pasiklydę vertime: lietuvių literatūros vertimų herojai“
Jūratė Baranova „Šarūnas Sauka: genijus ir minia“
15.30–16.00 Pertrauka
16.00 Diskusijos-seminaro tęsinys
Audronė Urbonaitė „Žurnalistika: kas ką apgauna?“
Dalia Leinartė „Mokslinis projektas kaip kūryba“
17.00–18.30 Pertrauka
Muziejus „Sėla“, Didžioji parodų salė
18.30 Literatūros skaitymai, autorių pristatymas ir muzika. Veda Rūta Kačkutė
Giedra Radvilavičiūtė pristato Eevą Park (Estija)
Eugenijus Ališanka pristato Jurijų Andruchovyčių (Ukraina)
Muzika: Kęstučio Vaiginio duo
Kęstutis Vaiginis – saksofonas; Hernan Romero – gitara, vokalas (JAV)
21:00-22.00 Pertrauka
22.00 Naktinėjimai. Kęstučio Navako diskoteka ant muziejaus laiptų
Sekmadienis. Rugpjūčio 23-oji
Muziejus „Sėla“, Biržų pilies arsenalas
11.00 Seminaras-diskusija. Veda Laima Kreivytė
Rasa Drazdauskienė „Jane Austin ir laiko mašina“
Jūratė Katinaitė „Ša, inteligente!“
Jūratė Čerškutė „Andriaus Tapino literatūrinis fenomenas“
Laima Kreivytė „Darbas kaip projektas Venecijos bienalėje“
13.30 Atsisveikinimo pietūs
