Nobelio premija – išskirtinė loterija. Ją skiria visiškai žemiški akademikai, bet jai suteikiama dangiška reikšmė. Apie tai, kad Švedijos akademikų sprendimai būna politizuoti, rašyta prirašyta.
Didžiosios Britanijos bendrovė „Ladbrokers“ skelbė, kad pretendentų į Nobelio literatūros premiją reitingo viršuje – baltarusių rašytoja Svetlana Aleksijevič. Statymai už jos pergalę buvo priimami pagal aukščiausią koeficientą – 5:1. Rašytoja ir žurnalistė S.Aleksijevič giriama už dokumentines knygas, kuriose aprašomas gyvenimas Sovietų Sąjungoje ir posovietiniais laikais. Ji jau ne pirmus metus minima tarp realiausių kandidatų gauti Nobelio literatūros premiją.
Nobelio komitetas šiemet gavo 259 leidyklų, literatūros draugijų, universitetų pasiūlymus. Iš pradžių buvo atrinkti 198 kandidatai, tarp jų ir 36 autoriai, kurie nebuvo siūlyti iki šiol. Iš jų buvo atrinkti 5 kandidatai, kurių vienas ar viena ir gaus prestižinį apdovanojimą.
S.Aleksijevič pagrindine pretendente laikė daugelis literatūros apžvalgininkų, lažybų bendrovių ir katinas Moki, kurio šeimininkas tikisi, kad jo augintinis išgarsės ne mažiau kaip aštuonkojis Paulis. Moki pasirinko rašytoją iš Baltarusijos per vieną televizijos laidą, kai buvo spėliojama, kam atiteks šių metų premija.
Moki ignoravo kitus šiais metais minėtus tikėtinus pretendentus, tokius kaip JAV rašytoja Joyce Carol Oates, jos tėvynainis Philipas Rothas ir Kenijos rašytojas bei dramaturgas Ngugi wa Thiong'o.
„Jos kūriniai balansuoja ant ribos tarp dokumentikos ir romano – už šį žanrą apdovanojimas dar nebuvo skirtas“, – sakė Švedijos dienraščio „Dagens Nyheter“ kultūros naujienų redaktorius Bjornas Wimanas.
Jis – ne vienintelis ekspertas, prognozavęs sėkmę S.Aleksejevič, kurios kūriniai neseniai buvo išleisti švedų kalba.
„Noriu, kad laimėtų Svetlana Aleksijevič – dėl jos įžvalgios ir viltingos žurnalistikos“, – žurnalistė Maria Lundstrom sakė vaizdo įraše, paskelbtame visuomeninio Švedijos radijo „Instagram“ paskyroje.
Nuo 1901 iki 2014 m. Nobelio literatūros premija įteikta 107 rašytojams, tarp jų – 13 moterų. Pirmoji buvo švedų rašytoja Selma Lagerlof, gavusi apdovanojimą 1909 metais. Po penkerių metų ji tapo Švedijos karališkosios akademijos, renkančios Nobelio literatūros premijos laureatus, nare. Prieš S.Aleksijevič 2013 m. Nobelio premiją gavo kanadietė Alice Munro.
Skirtingai nuo kitų Nobelio premijų, kurios dažniausiai padalijamos dviem trims laureatams, literatūrinė paprastai atitenka vienam laimėtojui. Per daugiau negu amžių trunkančią istoriją ši premija tik keturis kartus padalyta dviem laimėtojams.
Literatūros premijos laureatų vidutinis amžius – 64 metai. Jauniausias buvo Rudyardas Kiplingas, gavęs apdovanojimą 42 metų, vyriausia – 88 metų Doris Lessing, paskelbta laureate 2007 metais.
Du laureatai atsisakė Nobelio literatūros premijos – Borisas Pasternakas (1958 m.) ir Jeanas Paulis Sartre'as (1964 m.).
Netikėčiausias apdovanojimas – Nobelio literatūros premijos skyrimas Didžiosios Britanijos ekspremjerui serui Winstonui Churchilliui. Logiškiau buvo tikėtis, kad jis gaus Taikos premiją. Tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, nuo 1945 iki 1953 metų W.Churchillis keliolika kartų siūlytas Nobelio literatūros premijai ir tik du kartus – Taikos.
