Švedijos karališkoji akademija, priimanti galutinį sprendimą dėl Nobelio literatūros premijos skyrimo, nominantų pavardes laiko įslaptinusi penkiasdešimt metų. Tik po tiek laiko jos gali būti paviešintos.
1965 metais į literatūrinį „Nobelį“ taip pat buvo iškeltos britų Wystano Hugh Audeno, Lawrence'o Durrello (rašytojo gamtininko Geraldo Durrello brolio), Leslie Poleso Hartley, Somerseto Maughamo ir Alano Sillitoe kandidatūros. Niekas iš jų vėliau taip ir negavo Nobelio premijos. Bet airių rašytojas, poetas ir dramaturgas Samuelis Beckettas, taip pat nominuotas tais pačiais metais, gavo ją vėliau – 1969-aisiais.
Premijos skyrimas M.Šolochovui už romaną „Tykusis Donas“, paskelbtą 1928 metais, sukėlė karštų diskusijų. Kai kurie rašytojai ir literatūros tyrinėtojai ginčija kūrinio autorystę ir tvirtina, kad iš tiesų romaną parašė kitas žmogus. Klausimas dėl „Tykiojo Dono“ autorystės galutinai neišspręstas iki šiol.
1958 metais M.Šolochovas dalyvavo kito Nobelio premijos laureato – Boriso Pasternako – viešo smerkimo kampanijoje. M.Šolochovas kaltino savo kolegą „voliuntarizmu“. Dėl sovietų valdžios inspiruotos pjudymo kampanijos B.Pasternakas buvo priverstas atsisakyti premijos.
Per premijos įteikimo ceremoniją M.Šolochovas nenusilenkė karaliui, kaip reikalauja etiketo taisyklės.
Parengė Milda Augulytė
