Rašytoja gimė 1926 m. pietinėje Amerikos valstijoje Alabamoje, Monrevilyje, teisininko, kurį laiką dirbusio vietos laikraštyje, šeimoje. Jos motina didelę savo gyvenimo dalį kentėjo nuo psichikos ligos, kaip manoma, maniakinės depresijos, todėl retai kada išeidavusi iš namų. Dar vaikystėje Harper artimai susidraugavo su būsimuoju rašytoju Trumanu Capote. Vaikus suartino tuo metu jų namuose vyravę sunkumai. Harper ilgą laiką buvo šio jautraus berniuko užtarėja, o jų ilgametė draugystė tęsėsi visą likusį gyvenimą.
Mokykloje būsimoji rašytoja susidomėjo anglų literatūra. 1944 m. įstojo į Huntingdono koledžą, kur jau tuomet išsiskyrė iš kitų studenčių tuo, kad ne itin kreipė dėmesį į drabužius ir išvaizdą, kur kas labiau domėdamasi rašymu.
Įstojusi į Alabamos universitetą, Harper ir toliau buvo individualistė ir atsiskyrėlė, nors trumpam ir buvo įstojusi į studenčių klubą. Studijuodama ji pradėjo rašyti straipsnius humoristiniam „Rammer Jammer“ žurnalui, vėliau tapo jo redaktore. Vis dėlto dėl pasirinktų teisės studijų turėjo palikti šio leidinio redaktoriaus postą.
Po pirmų studijų metų Harper netikėtai nusprendė, kad ne teisė, o rašymas yra jos tikrasis pašaukimas. Ji metams išvyko į Oksfordo universitetą kaip mainų studentė, o vos grįžusi metė teisės studijas ir persikėlė į Niujorką siekti savo svajonės tapti rašytoja.
1949-aisiais 23 metų Harper atvyko į Niujorką. Tam, kad pragyventų, kurį laiką dirbo bilietų pardavėja „Eastern Airlines“ ir „British Overseas Air“ bendrovėje. Ten rašytoja vėl susitiko su savo vaikystės draugu Trumanu, taip pat susidraugavo su kompozitoriumi Michaelu Martinu Brownu ir jo žmona. 1956 m. ši pora Harper padovanojo įspūdingą Kalėdų dovaną – metus truksiantį jos išlaikymą tam, kad ji galėtų visiškai atsidėti rašymui.
Harper metė darbą ir 1959 m. pabaigė rašyti savo kultinį romaną „Nežudyk strazdo giesmininko“. Praėjus vos metams po išleidimo, knyga laimėjo prestižinį Pulitzerio apdovanojimą. Romanas nagrinėja rasinės nelygybės temą dešimtmetės mergaitės akimis. Knygoje šiltai ir su humoru kalbama apie miestelį sudrebinusį įvykį – išprievartavimo bylą, kurios tyrimo metu autorė atskleidžia visuotinai aktualius bendruomenės skaudulius, susijusius su juodaodžių diskriminacija, gėrio ir blogio kova bei skirtingoms lytims priskiriamais vaidmenimis. Romanas yra plačiai nagrinėjamas mokyklose mokant tolerancijos, doros ir supratimo. Jame akcentuojamos žmogiškosios vertybės, tokios kaip tiesa ir sąžiningumas, yra aktualios ir šių dienų žmogui.
1962 m. ekranuose pasirodė filmas romano „Nežudyk strazdo giesmininko“ motyvais. Rašytojai ekranizacija – retas atvejis! – patiko, o su pagrindinio vaidmens atlikėju Gregory Pecku ji draugavo iki pat jo mirties. „Jei ekranizacijos kokybė gali būti išmatuota rašytojo sumanymo perteikimo lygiu, tai šį darbą galima laikyti klasikiniu tokios ekranizacijos pavyzdžiu“, – tuomet sakė H.Lee.
Septintajame dešimtmetyje Harper rašė dar vieną romaną, tačiau jis taip niekada ir nebuvo išleistas.
Kalbant apie santykius su T.Capote, Harper kartu su juo vyko nagrinėti vienos didelio atgarsio sulaukusios nužudymo bylos, kuri tapo vėliau pasirodžiusios jo knygos „In Cold Blood“ pagrindu. Vos pasirodžius jo garsiajai knygai, Harper buvo labai įsižeidusi, kad jos draugas nepakankamai įvertino jos indėlį, nors jis ir dedikavo knygą jai ir savo ilgamečiam mylimajam. Tačiau pykčiams atvėsus jie ir toliau išliko gerais draugais.
Vėlesniais metais Harper galutinai pasitraukė iš visuomeninio gyvenimo. Rašytoja ir toliau gyveno Niujorke ir Monrevilyje, aktyviai dalyvavo bažnytinėje ir bendruomeninėje veikloje ir vengė interviu apie vis dar visame pasaulyje populiarią vienintelę ją išgarsinusią knygą „Nežudyk strazdo giesmininko“.
2006 metais H.Lee pirmą kartą po 40 metų nutraukė tylą – televizijos laidų vedėjos Oprah Winfrey žurnale paskelbė skiltį, kurioje papasakojo vaikystės prisiminimus, susijusius su skaitymu.
„Šiandien, po 75 metų, gausos visuomenėje, kai žmonės turi nešiojamuosius kompiuterius, mobiliuosius telefonus, „iPod“, bet jų protai panašūs į tuščius kambarius, aš toliau stumiu dienas apsupta knygų“, – rašė H.Lee.
2015 metais buvo išleistas H.Lee romanas „Go Set a Watchman“, parašytas anksčiau už „Nežudyk strazdo giesmininko“, bet neišleistas. Tačiau kritikai jį įvertino kaip romano „Nežudyk strazdo giesmininko“ pirmąjį variantą, juodraštį, kurį leidykla „Harper Books“ išleido komerciniais tikslais.
Romaną „Nežudyk strazdo giesmininko“ į lietuvių kalbą išvertė Silvija Lomsargytė-Pukienė, jis leistas kelis kartus.
Parengė Milda Augulytė
