„Muziejus yra ta vieta, kur labai negreitai pasiekiama rezultatų. Yra daug darbų, kurių lankytojai nemato, ir jie vyksta labai ilgai“, – atskleidė beveik ketvirtį amžiaus muziejui vadovaujanti rašytoja, Lietuvos rašytojų sąjungos narė Aldona Ruseckaite.
Šis pastatas kapitaliai remontuojamas pirmą kartą nuo 1750 metų.
Nuo 2007 metų vykstanti rekonstrukcija šiemet pamažu artėja prie pabaigos. Muziejus finansuojamas Lietuvos kultūros ministerijos lėšomis, kurių nuolat trūksta, ir tai labai sulėtino darbus.
Baigus atnaujinti muziejaus vidų, jau pradėti ir į Rotušės aikštę atsisukusio pastato fasado darbai. Baimindamiesi, kad neliks autentiškų kolonų, nuo kurių šiuo metu laikinai nudaužytas tinkas, nusifotografuoti prie jų dažnai atbėga net jaunavedžiai.
Svajojo apie trečią aukštą
Iki rekonstrukcijos pradžios muziejaus patalpos buvo dviejuose rūmų aukštuose.
1910 – 1932 metais Maironis turėjo svajonę įsirengti trečiąjį pastato aukštą – mansardą. Tačiau jam trūko lėšų. Būdamas rektoriumi labiau rūpinosi šalia esančios Kunigų seminarijos statybomis, todėl neįgyvendino savo svajonės.
„Kai pradėjau direktoriauti, atsišviečiau tą planą ir pradėjau visus raginti, kad mes galėtume įrengti tą trečiąjį aukštą. Būtų daug vietos ekspozicijoms, parodoms bei mūsų kabinetams.
Suprojektavus darbus, niekada neįrengtos mansardos unikalias medines sijas pritaikėme prie naujų erdvių. Tai buvo milžiniškas darbas, tačiau padarėme Maironiui šią dovaną ir mansardą atidarėme 2012 metais, kai buvo švenčiami Maironio metai. Atidarėme milžinišką naują erdvę, todėl verta paminėti, kad pirmą kartą rūmuose vyksta tokio masto rekonstrukcija“, – šypsojosi direktorė.
Pasiteisino mansardos nauda
Atvėrus erdves trečiame rūmų aukšte, ten atidaryta ekspozicija Maironiui, dvi salės skirtos laikinoms parodoms, taip pat viena didelė erdvė.
Lankytojai čia gali išvysti ir tarptautinių parodų, vienu metu buvo atvežti Antano Liutkaus darbai iš Paryžiaus.
Mansardoje dažnai vyksta dailininkų parodos ar net poetų pasirodymai.
„Šalia įrengti kabinetai darbuotojams, labai greitai suvokėme trečio aukšto patogumą ir išnaudojome erdves. Visiems labai patogu“, – įgyvendintu planu džiaugėsi A.Ruseckaitė.
Įrengti Maironio buto nespėjo
Muziejuje esantis Maironio butas 2014 metais buvo uždarytas remontui ir iki šiol nepasiekiamas lankytojams. 2015 metais Kultūros ministerija tam visiškai neskyrė lėšų, todėl darbai dar vis tęsiami.
Buto baldai ir kiti ekspozicijos daiktai laikinai iškelti į kitas patalpas. Todėl kartais lankytojai, išgirdę, jog negalės patekti į autentiško buto patalpas, net atšaukia savo vizitą į muziejų.
„Mokiniai skambindavo ir klausdavo mūsų, kada bus galima atvykti. Suprantama, kad įspūdis ne tas pats, kai ekspozicija iškelta į kitas patalpas.
Tačiau šiemet bus baigti visi rūmų darbai, ir lankytojai galės sugrįžti į pamėgtą butą“, – atskleidė muziejaus direktorė.
Muziejus įsteigtas prieš 80 metų birželio 28-ąją.
„Rekonstrukcijos iki šios datos baigti nespėjome, tačiau esame nutarę, kad rugsėjo 16 dieną darbai bus baigti. Tada atidarysime butą ir paminėsime jubiliejų. Jau bus mokslo metų pradžia, todėl bus aktualu ir moksleiviams“, – planais dalijosi A.Ruseckaitė.
Lankytojus pasitiks ir atnaujintas muziejaus fasadas.
Žada nustebinti nauja ekspozicija
Rekonstrukcijos metu dėmesio susilaukė ir vieni seniausių Kaune šio pastato rūsiai – lankytojai gali užsukti į buvusį kalėjimą ar kitoje salėje rūsyje apžiūrėti ekspoziciją rašytojams.
Sutvarkius Maironio butą ir sugrąžinus baldus į vietas, liks didelės erdvės naujai ekspozicijai. Tai bus literatūros apžvalgos ekspozicija – nuo pat raštijos pradžios, Mažvydo laikų iki šių dienų. Yra sukaupti didžiuliai eksponatų fondai, jau įvyko viešasis konkursas, išrinkta dizaino firma. Tokio tipo ekspoziciją sunku pateikti, nes eksponatai labai įvairūs: fotografijos, rankraščiai, memorialiniai daiktai.
Užduotis – parengti tokią ekspoziciją, kuri papildytų mokyklinius vadovėlius, o ne tik parodytų tai, kas juose jau yra. Į pagalbą bus pasitelktos technologijos.
