K.Donelaičio gatvėje 8-uoju numeriu pažymėtame pastate įsikūręs Kauno apskrities viešosios bibliotekos senųjų ir retų spaudinių skyrius.
Statinys yra vienas iš Kauno tarpukario moderniosios architektūros perlų. Praėjusiais metais Europos komisija jam suteikė Europos paveldo ženklą.
Buvo tikimasi, kad tokiais ženklais pažymėti architektūros šedevrai į Kauną privilios daugiau turistų, o pastatų savininkai bus paskatinti saugoti autentiką.
Pastatas K.Donelaičio gatvėje įtrauktas ir į maršrutą, kuriuo keliaudami kauniečiai bei miesto svečiai gali aplankyti išskirtinės tarpukario moderniosios architektūros objektus. Tačiau pravėrus bibliotekos padalinio duris apima neviltis.
Bibliotekininkės seniai dirba ne tiesioginį savo darbą, bet dangsto knygas plėvelėmis ir bando sulaikyti lietų patalpose statydamos kibirus.
Energetikos ministerija būtų skyrusi pinigų 1939 metais iškilusiam pastatui atnaujinti.
Tačiau Kultūros ministerija, kuriai pavaldi biblioteka, mano, kad geriau modernizuoti pagrindinį 1987 metais statytą šios įstaigos pastatą Radastų gatvėje.
Istorinis pastatas pelija
Kauno apskrities viešosios bibliotekos pastato K.Donelaičio gatvėje vertingas ne tik eksterjeras, bet ir interjeras.
Tarpukariu statytame name atkurta vertinga Petro Kalpoko freska, išlikę Stasio Ušinsko vitražai, taip pat pastato architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio suprojektuoti įspūdingi laiptai, baldai.
Tačiau gėrėtis palikimu apsilankius bibliotekos padalinyje nepavyks. Viską užgožia apgailėtina pastato vidaus būklė.
Ypač ji prasta viršutiniame trečiame aukšte. Fojė, kur vyksta parodos ir renginiai, sienos įskilusios. Lubos – apimtos pelėsio.
Ne ką geriau atrodo ir antrame aukšte įrengta skaitykla. Jos patalpos taip pat aplietos vandeniu ir dūla.
Net senos vertingos medinės bibliotekos lauko durys nuo drėgmės nyksta.
Dar labiau pritrenkia tualeto vaizdas. Jo įranga likusi dar iš sovietmečio, kai išvietėse nebūdavo klozetų ir norint atlikti gamtinius reikalus tekdavo stovėti tiesiog ant grindinyje įrengtos tupyklos.
Pro patį pastatą eiti jau taip pat pavojinga – pradėjo byrėti fasado plytos.
Vargsta jau 20 metų
Senųjų ir retų spaudinių skyriaus vedėja Regina Stukienė neslėpė, kad pastato būklė labai labai bloga. Ji pasakojo, kad bėdos prasidėjo 1996 metais.
„Tą vasarą pliaupė liūtys. Jų metu pro stogą ir palėpę persisunkęs vanduo užliejo patalpas ir leidinius. Tada nukentėjo 1139 vertingi leidiniai.
Tuometis bibliotekos vadovas Alvydas Samėnas sugebėjo iš Kultūros ministerijos, kuriai esame pavaldūs, gauti pinigų stogo remontui. Tačiau jis buvo atliktas prastai“, – pasakojo R.Stukienė.
Moteris teigė, kad ne tik stogas nauja skarda buvo uždengtas nekokybiškai.
Remonto metu darbininkai sugadino ant fasado pritvirtintus lietaus nuotekų vamzdžius. Kai kurie buvo nupjauti, kiti – užsandarinti. Todėl lietus jais nutekėti jau nebegali.
Tenka lakstyti su kibirais
Dabar bibliotekininkės su nerimu klausosi orų prognozių. Ypač bijo stiprių liūčių. Jų metu per prastai sulopytą stogą vanduo pasipila į palėpę. Iš jos sunkiasi į trečią aukštą. Jis bėga ne tiktai į bendrojo naudojimo patalpas, bet ir į leidinių saugyklas.
Vanduo pro įskilusias trečiojo aukšto lubas užlieja ir šviestuvus, todėl kyla naujų bėdų.
„Problema tęsiasi 20 metų. Mes jau esame pasiruošusios polietileno plėvelių, kuriomis dangstome patalpas ir knygas. Žinome, kokius stelažus leidinių saugyklose patraukti iš savo vietų, kad nenukentėtų leidiniai. Taip pat statome ir kibirus, į kuriuos vanduo laša“, – neslėpė problemų bibliotekos skyriaus vadovė.
R.Stukienė sakė, kad šio padalinio darbuotojos negali ramiai leisti ir laisvadienių.
„Jei lyja, į biblioteką skubu ir švenčių dienomis. Stengiuosi saugoti leidinius ir patalpas“, – prisipažino moteris.
Su nerimu skyriaus darbuotojos laukia ir žiemos – jei stipriau pasnigs, o paskui oras staiga atšils, patalpos taip pat kentės nuo vandens.
Kenčia ir knygos, ir žmonės
Dėl nuolatinės drėgmės pelija vertingas palikimas – pats statinys, istorinės interjero detalės ir leidiniai.
„Bendradarbiaujame su Vilniaus universitetu. Jo laboratorijose supelijusius ir nukentėjusius leidinius dezinfekuojame. Tačiau jie grįžta į mūsų lentynas, ir procesas vėl tęsiasi. „Nesveikos“ knygos pelėsiu užkrečia sveikąsias.
Bibliotekininkės nuolat dirbdamos su literatūra taip pat kvėpuoja pelėsio poromis“, – pripažino R.Stukienė.
Bibliotekos lankytojai, kurie naudojasi antrame aukšte įrengta skaitykla, irgi sėdi drėkstančiose ir apipelijusiose patalpose.
Įeiti į pastatą taip pat jau darosi pavojinga. Nuo fasado pradėjo kristi plytų gabalai.
„Prie statinio durų yra įduba. Palijus vanduo pasipila nuo Parodos gatvės ir tyvuliuoja šioje įduboje lyg baseine. Taip drėgmė gadina senas vertingas lauko duris ir patenka į bibliotekos vidų“, – skundėsi R.Stukienė.
Stulbina tualetų vaizdas
Šokiruoja ir kultūros įstaigoje esantys tualetai. Jų įranga išlikusi nuo sovietmečio.
R.Stukienė pasakojo, kad prieš kurį laiką buvo pakeisti tualetų vandens nuleidimo vamzdžiai. Bet jie prastai sutvirtinti, todėl vienas toks su visu vandens bakeliu užgriuvo ant darbuotojos.
Pats vamzdynas irgi nekokybiškas. Kai lyja, iš grindyse esančių tualeto skylių pasipila vanduo ir užlieja ne tik šias patalpas, bet ir greta esančius koridorius bei skverbiasi į leidinių saugyklą.
Prieš lankytojus jaučia gėdą
Ekspertai 2006 metais atliko pastato būklės ekspertizę.
„Dar tada specialistai nurodė, kad būtina atnaujinti stogo dangą ir lietaus nutekėjimo sistemą, nes kenčia visos pastato konstrukcijos. Po šios ekspertizės biblioteka bandė gauti pinigų remontui iš Norvegijos fondų. Bet tai nepavyko“, – pasakojo bibliotekos skyriaus vedėja.
Moteris sakė, kad padėtis darosi vis grėsmingesnė ir gėdinga.
„Esame paveldo objektas. Pas mus nori užsukti ne tik skaitytojai. Po tarpukario architektūros perlą ateina pasidairyti ir turistai, ir patys kauniečiai.
Tačiau dėl to, ką jie mato, – gėda. Mums, čia dirbantiems žmonėms, labai gaila istorinio pastato“, – kalbėjo R.Stukienė.
Moteris pasakojo, kad biblioteka ruošiasi atsinaujinti. Senųjų ir retų leidinių skyrius greičiausiai bus iškeltas į pagrindines bibliotekos patalpas Radastų gatvėje.
„Tačiau kol laukiame milijonų, už kuriuos bus atlikta kur kas vėliau – 1987 metais pastatyto pagrindinio bibliotekos pastato modernizacija, šis istorinis statinys griūva. Mano nuomone, geriau būtų kuo skubiau atlikti bent jau eilinį stogo remontą“, – įsitikinusi R.Stukienė.
Per kelis dešimtmečius, kai bibliotekininkė dirba šioje įstaigoje, esą joks Kultūros ministerijos valdininkas, atsakingas už bibliotekų veiklą, nėra apsilankęs ir nematė, kaip pastatas atrodo.
Pinigai atiteks kitiems
Energetikos ministerija pernai sudarė tinkamų atnaujinti visuomeninių pastatų sąrašą. Numatyta, kad 2016 m. 29 objektams būtų skirtos lėšos pastatų energetiniam efektyvumui gerinti.
Energetikos ministro patarėjas Mantas Dubauskas sakė, kad pastatas K.Donelaičio gatvėje 8 buvo šio sąrašo pirmojoje vietoje.
„Šį pastatą būtina atnaujinti vien jau dėl to, kad energetiškai jis labai nuostolingas. Tačiau iš Kultūros ministerijos iki šiol nesulaukėme jokios reakcijos. Jokie darbai norint gauti lėšų iš Energetikos ministerijos nepradėti.
Metai baigiasi. Jei niekas nepasikeis, lėšos bus skirtos kitam objektui“, – sakė M.Dubauskas.
Kaune ministerijai svarbesnis kitas pastatas
Marius Gurskas
Kultūros ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas
„Kultūros ministerijai Kauno apskrities viešosios bibliotekos padalinio, esančio K.Donelaičio gatvėje 8, būklė žinoma. Ji netenkina nei pačios bibliotekos, nei Kultūros ministerijos.
Kultūros ministerija suinteresuota, kad iš visų galimų šaltinių būtų atnaujinta ir sutvarkyta kaip įmanoma daugiau jai priklausančių įstaigų pastatų.
Bet atsižvelgiant į tai, kad galimų šaltinių lėšos yra ribotos ir negali patenkinti investicijų poreikio, reikia nustatyti prioritetus.
Manome, kad svarbiausia turėtų būti pastato Radastų gatvėje, kur vyksta pagrindinė bibliotekos veikla, modernizavimas. Jis yra įtrauktas į 2014–2020 m. prioritetinių kultūros infrastruktūros objektų modernizavimo sąrašą.
Tai suteikia galimybę modernizuoti pagrindinį bibliotekos pastatą už Kultūros ministerijos administruojamas ES struktūrinių fondų lėšas. Kultūros ministerija iš šių fondų pagrindiniam bibliotekos pastato remontui yra numačiusi skirti 5 mln. eurų.
Šiuo metu rengiamas investicijų projektas finansavimui iš ES struktūrinių fondų gauti.“
Įspūdingus rūmus statė verslininkams
Pastatas K.Donelaičio gatvėje 8 buvo projektuojamas tam, kad jame įsikurtų Prekybos, pramonės ir amatų rūmai. Projekto autorius buvo architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis.
1939 metais pastatytas pastatas yra vienas reikšmingiausių šio architekto kūrinių. V.Landsbergis-Žemkalnis sujungė modernizmo ir funkcionalizmo stilius. Interjere naudoti tautinio stiliaus garsių menininkų kūriniai.
1940 m. rūmai buvo nacionalizuoti. 1944 m. čia pirmiausia įsikūrė Respublikinė biblioteka. Nuo 1963 metų šeimininkauja Kauno apskrities viešosios bibliotekos darbuotojai.
Didžiausią pastato dalį – antrą ir trečią aukštus užima Senųjų ir retų leidinių skyrius. Jame saugoma 222 tūkstančiai 339 leidinių egzemplioriai. Tai – XV–XX amžiaus vidurio leidiniai.
Pirmame aukšte veikia Muzikos leidinių bei Vaikų literatūros skyriai.
2004 metais pastatas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.
