Nobelio literatūros premija: 10 skaitomiausių laureatų

Spalio 13-ąją paaiškės 2016 m. Nobelio literatūros premijos laureato pavardė. Ši premija skiriama nuo 1901-ųjų. Per tą laiką ji įteikta 108 kartus. Septynis kartus – 1914, 1918, 1935, 1940-1943 metais – apdovanojimai nebuvo teikiami, keturis kartus – 1904, 1917, 1966 ir 1974 metais – premija padalyta dviem autoriams. Taigi literatūros nobelistų klube – jau 112 autorių.

G.G.Marquezas – pirmasis kolumbietis, gavęs Nobelio premiją.
G.G.Marquezas – pirmasis kolumbietis, gavęs Nobelio premiją.
Literatūros nobelistų klube yra jau 112 autorių.
Literatūros nobelistų klube yra jau 112 autorių.
W.Goldingas – vienas skaitomiausių Nobelio literatūros premijos laureatų.
W.Goldingas – vienas skaitomiausių Nobelio literatūros premijos laureatų.
T.Morrison – 1993 metų Nobelio literatūros premijos laureatė.
T.Morrison – 1993 metų Nobelio literatūros premijos laureatė.
J.Steinbeckas į Nobelio premiją pasirinktas kaip „geriausias blogoje kompanijoje“ tarp tų metų kandidatų.
J.Steinbeckas į Nobelio premiją pasirinktas kaip „geriausias blogoje kompanijoje“ tarp tų metų kandidatų.
E.Hemingway‘us – vienas iš devynių laureatų, kuriems Nobelio literatūros premija skirta už konkretų kūrinį – apysaką „Senis ir jūra“.
E.Hemingway‘us – vienas iš devynių laureatų, kuriems Nobelio literatūros premija skirta už konkretų kūrinį – apysaką „Senis ir jūra“.
Iš Airijos kilęs S.Beckettas laikomas vienu ryškiausių modernizmo atstovų.
Iš Airijos kilęs S.Beckettas laikomas vienu ryškiausių modernizmo atstovų.
W.Faulkneris vadino save ne rašytoju, o fermeriu.
W.Faulkneris vadino save ne rašytoju, o fermeriu.
Britų poetė ir rašytoja D.Lessing – seniausia Švedijos akademijos literatūros premijos laureatė. 2007 metais jai buvo 88 metai.
Britų poetė ir rašytoja D.Lessing – seniausia Švedijos akademijos literatūros premijos laureatė. 2007 metais jai buvo 88 metai.
Iš Alžyro kilęs prancūzų eseistas, žurnalistas ir rašytojas A.Camus vadintas „Vakarų sąžine“.
Iš Alžyro kilęs prancūzų eseistas, žurnalistas ir rašytojas A.Camus vadintas „Vakarų sąžine“.
Kanadiečių rašytojai A.Munro Nobelio literatūros premija įteikta kaip šiuolaikinio apsakymo meistrei.
Kanadiečių rašytojai A.Munro Nobelio literatūros premija įteikta kaip šiuolaikinio apsakymo meistrei.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

Oct 11, 2016, 6:41 AM, atnaujinta May 11, 2017, 3:44 AM

76 apdovanotieji buvo prozininkai, dauguma kitų – poetai, tačiau tarp literatūros nobelistų yra ir istorikas Theodoras Mommsenas, filosofas Rudolfas Euckenas, politikas Winstonas Churchillis.

Laureatų vidutinis amžius – 65 metai; jauniausias apdovanotasis – Rudyardas Kiplingas (42 metai, 1907 metų premija), vyriausia – Doris Lessing (88 metai, 2007 metų premija). Pirmuoju laureatu 1901 metais tapo Sully Prudhomme‘as.

Alfredas Nobelis įpareigojo literatūros premiją skirti tam autoriui, kuris sukūrė „geriausią idealistinės krypties darbą“, o ne tam, kuris leidžiamas didžiausiais tiražais ar yra populiariausias. Bet įdomumo dėlei galima pažvelgti į Nobelio literatūros premijos laureatus ir jų kūrinių komercinės sėkmės požiūriu. Šis reitingas sudarytas remiantis vieno didžiausių pasaulyje JAV internetinio knygų prekybos tinklo „Barnes & Noble“ duomenimis.

Williamas Goldingas

1983 metų Nobelio literatūros premijos laureatas „Už romanus, kurie aiškiu realistiniu pasakojamuoju menu, sujungtu su mito daugiaplaniškumu ir universalumu, padeda apmąstyti žmogaus būtį šiuolaikiniame pasaulyje.“

Beveik per keturiasdešimties metų literatūrinę karjerą britų rašytojas išleido 12 romanų. „Musių valdovas“ ir „Palikuonys“ pagal „Barnes & Noble“ versiją patenka tarp perkamiausių Nobelio literatūros premijos laureatų knygų.

Pirmasis, išleistas 1954 metais, išgarsino Williamą Goldingą visame pasaulyje. Pagal reikšmę šiuolaikinės minties ir literatūros raidai šį romaną kritikai dažnai lygina su Jerome‘o Salingerio „Rugiuose prie bedugnės“.

Perkamiausia knyga „Barnes & Noble“ tinkle – „Musių valdovas“ (1954 m.).

Toni Morrison

1993 metų Nobelio literatūros premijos laureatė

„Rašytojai, kuri svajų ir poezijos kupinuose romanuose atgaivino svarbų Amerikos tikrovės aspektą.“ Amerikiečių rašytoja Toni Morison gimė Ohajuje, darbininkų šeimoje. Rašyti pradėjo Hovardo universitete, kur studijavo anglų kalbą ir literatūrą. Pirmojo romano „Mėlyniausios akys“ akys pagrindu tapo apsakymas, kurį ji sukūrė universiteto rašytojų ir poetų būreliui. 1975 m. jos romanas „Sula“ nominuotas JAV nacionalinei knygos premijai.

Perkamiausia knyga „Barnes & Noble“ tinkle – „Mėlyniausios akys“ (1970 m.).

Johnas Steinbeckas

1962 metų Nobelio literatūros premijos laureatas

„Už realistinį, o kartu fantazijos kupiną pasakojimo būdą, kuriame sujungiamas švelnus humoras ir aštrios socialinės įžvalgos.“

Tarp garsiausių Johno Steinbecko kūrinių – romanai „Rūstybės kekės“, „Į rytus nuo rojaus“, apysaka „Pelės ir žmonės“. Visi jie patenka į pirmąjį amerikiečių internetinės parduotuvės „Barnes & Noble“ nobelistų bestselerių tuziną.

Iki 1962 metų J.Steinbeckas premijai jau buvo siūlytas aštuonis kartus. JAV kritikai apdovanojimą pasitiko nepalankiai – jų manymu, J.Steinbecko vėlyvieji romanai daug silpnesni už ankstesniuosius. 2013 metais, kai buvo paviešinti Švedijos akademijos dokumentai (jie slepiami 50 metų), paaiškėjo, kad J.Steinbeckas, amerikiečių literatūros klasikas, pasirinktas kaip „geriausias blogoje kompanijoje“ tarp tų metų kandidatų į Nobelio premiją.

Pirmasis romano „Rūstybės kekės“ 50 tūkst. egzempliorių tiražas buvo iliustruotas ir kainavo po 2,75 dolerio. 1939 metais knyga tapo bestseleriu. Dabar parduota daugiau kaip 75 mln. romano egzempliorių, o geros kokybės pirmojo leidimo knyga kainuoja daugiau kaip 24 tūkst. dolerių.

Ernestas Hemingway‘us

1954 metų Nobelio literatūros premijos laureatas

„Už pasakojimo meistriškumą, dar kartą pademonstruotą apysakoje „Senis ir jūra“, ir už įtaką šiuolaikiniam stiliui.“

Ernestas Hemingway‘us – vienas iš devynių laureatų, kuriems Nobelio literatūros premija skirta už konkretų kūrinį (apysaką „Senis ir jūra“), o ne už apskritai literatūrinį darbą. Be Nobelio, „Senis ir jūra“ autoriui 1953 metais pelnė Pulitzerio premiją. Pirmą kartą apysaka buvo išspausdinta žurnale „Life“ 1952 m. rugsėjį, per dvi dienas JAV buvo nupirkta 5,3 mln. žurnalo egzempliorių.

Įdomu, kad Nobelio komitetas E.Hemingway‘aus kandidatūrą svarstė 1953 metais, bet tuomet pasirinko W.Churchillį, kuris per savo gyvenimą parašė daugiau kaip dešimt istorinių ir biografinių knygų. Vienas pagrindinių motyvų „netempti“ buvusio Didžiosios Britanijos premjero apdovanojimo – jo garbus amžius (W.Churchilliui tuomet buvo 79 metai).

Gabrielis Garcia Marquezas

1982 metų Nobelio literatūros premijos laureatas

„Už romanus ir apsakymus, kuriuose fantazijos ir tikrovės samplaika atspindi viso žemyno gyvenimą ir konfliktus.“

Gabrielis Garcia Marquezas – pirmasis kolumbietis, gavęs Švedijos akademijos prizą. Jo knygos, tarp kurių „Paskelbtos mirties kronika“, „Meilė choleros metu“, „Patriarcho ruduo“, viršijo visus kada nors ispanų kalba išleistų knygų, išskyrus Bibliją, tiražus. Romanas „Šimtas metų vienatvės“, kurį čiliečių poetas ir Nobelio premijos laureatas Pablas Neruda pavadino „didžiausiu kūriniu ispanų kalba po Cervanteso „Don Kichoto“, išverstas į daugiau negu 25 kalbas, visame pasaulyje parduota daugiau kaip 50 mln. knygos egzempliorių.

Perkamiausia knyga „Barnes & Noble“ tinkle – „Šimtas metų vienatvės“ (1967 metai).

Samuelis Beckettas

1969 metų Nobelio literatūros premijos laureatas

„Už novatoriškus prozos ir dramaturgijos kūrinius, kuriuose šiuolaikinio žmogaus tragizmas virsta jo triumfu.“

Iš Airijos kilęs Samuelis Beckettas laikomas vienu ryškiausių modernizmo atstovų; kartu su Eugene‘u Ionesco jis tapo absurdo teatro pradininku. S.Beckettas rašė angliškai ir prancūziškai, garsiausia jo pjesė „Belaukiant Godo“ sukurta prancūzų kalba. Pagrindiniai pjesės herojai visą laiką laukia kažkokio Godo, kuris gali suteikti prasmę jų beprasmei egzistencijai, bet jis taip ir nepasirodo.

S.Beckettas gyveno uždarai. Nobelio premiją sutiko priimti tik su ta sąlyga, kad nedalyvaus įteikimo ceremonijoje. Vietoj jo premiją paėmė jo leidėjas Jerome‘as Lindonas.

Williamas Faulkneris

1949 metų Nobelio literatūros premijos laureatas

„Už reikšmingą ir menine prasme unikalų indėlį į šiuolaikinio amerikiečių romano raidą.“ Vykti į Stokholmą atsiimti premijos Williamas Faulkneris iš pradžių atsisakė, bet jį įkalbino duktė. Į JAV prezidento Johno Kennedy kvietimą apsilankyti priėmime Nobelio premijos laureatų garbei W.Faukneris, vadinęs save „ne rašytoju, o fermeriu“, atsakė, kad „yra per senas vykti taip toli papietauti su nepažįstamais žmonėmis“.

Pagal „Barnes & Noble“ versiją perkamiausia W.Faulknerio knyga yra romanas „Kai aš gulėjau mirties patale“. „Triukšmas ir įniršis“, kurį pats autorius laikė savo geriausiu kūriniu, ilgai neturėjo komercinio pasisekimo. Per 16 metų nuo išspausdinimo (1929 m.) parduoti tik trys tūkstančiai egzempliorių. Bet tuo metu, kai W.Faulkneris gavo Nobelio premiją, „Triukšmas ir įniršis“ jau buvo laikomas amerikiečių literatūros klasika.

2012 metais britų leidykla „The Folio Society“ išleido W.Faulknerio „Triukšmą ir įniršį“ taip, kaip norėjo pats autorius: romano tekstas išspausdintas 14 spalvų, kad skaitytojai matytų skirtingus laiko klodus. Leidyklos rekomenduota vieno egzemplioriaus kaina buvo 375 dolerių ir apsiribota 1480 egzempliorių. Dar iki knygos pasirodymo jau buvo užsakytas tūkstantis jų.

Doris Lessing

2007 metų Nobelio literatūros premijos laureatė

„Už skepsio, aistros ir vizijų galios kupiną moters patirties atskleidimą.“ Britų poetė ir rašytoja Doris Lessing tapo seniausia Švedijos akademijos literatūros premijos laureate – 2007 metais jai buvo 88 metai. D.Lessing taip pat tapo vienuoliktąja šio prizo laureate moterimi (iš trylikos).

D.Lessing nebuvo populiari tarp masinių literatūros kritikų, nes dauguma jos kūrinių skirti aštriems socialiniams klausimams. Vis dėlto žurnalas „The Times“ D.Lessing skyrė penktąją vietą „50-ies didžiausių britų autorių po 1945 metų“ sąraše.

Populiariausia knyga „Barnes & Noble“ tinkle yra D.Lessing romanas „Auksinė užrašų knyga“, išleistas 1962 metais. Kai kurie komentatoriai ją priskiria prie feministinės prozos klasikos. Pati D.Lessing su šia etikete kategoriškai nesutiko.

Albert‘as Camus

1957 metų Nobelio literatūros premijos laureatas

„Už didžiulį indėlį į literatūrą, atskleidusią sąžinės reikšmę.“

Iš Alžyro kilęs prancūzų eseistas, žurnalistas ir rašytojas Albert‘as Camus vadintas „Vakarų sąžine“. Vienas populiariausių jo kūrinių – romanas „Svetimas“ – išleistas 1942 metais. 1946 metais JAV knygynuose pasirodė vertimas į anglų kalbą – per kelerius metus jo buvo parduota daugiau kaip 3,5 mln. egzempliorių.

Per premijos įteikimo ceremoniją Švedijos akademijos narys Andersas Osterlingas pasakė, kad „Camus filosofinės pažiūros kilo iš ryškios prieštaros tarp žemiškosios būties ir mirties neišvengiamumo suvokimo“. Nors A.Camus dažnai siejamas su egzistencializmo filosofija, jis pats neigė sąlytį su šia srove. Per kalbą Stokholme jis pasakė, kad jo kūryba pagrįsta siekiu „išvengti atviro melo ir pasipriešinti priespaudai“.

Alice Munro 2013 metų Nobelio literatūros premijos laureatė

Premija įteikta „šiuolaikinio apsakymo meistrei“.

Kanadiečių novelistė Alice Munro rašė apsakymus nuo paauglystės, bet pirmasis jos rinkinys („Laimingųjų šešėlių šokis“) buvo išleistas tik 1968 metais, kai jai buvo jau 37 metai. 1971 metais rašytoja išleido apsakymų rinkinį „Mergaičių ir moterų gyvenimai“, kurį kritikai apibūdino kaip „auklėjimo romaną“ (Bildungsroman).

Tarp kitų literatūrinių darbų – apsakymų rinkiniai „Kas tu manai esanti“ (1978 m.), „Jupiterio palydovai“ (1982 m.), „Bėglė“ (2004 m.), „Per daug laimės“ (2009 m.). Apsakymas iš 2001 metų rinkinio „Neapykanta, draugystė, meilinimasis, įsimylėjimas, santuoka“ tapo Atomo Egoyano prodiusuoto kanadiečių režisierės Sarah Polley filmo „Toli nuo jos“ apie Alzheimerio liga sergančią moterį, nusprendusią gydytis slaugos ligoninėje, pagrindu.

Kritikai vadina A.Munro „kanadiečių Čechovu“ už pasakojimo stilių, kuriam būdingas aiškumas ir psichologinis realizmas.

Perkamiausia knyga „Barnes & Noble“ tinkle – „Brangus gyvenime“ (2012 m.).

Parengė Milda Augulytė

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.