B.Dylanas yra lankęsis Lietuvoje. 2008 m. birželį legendinių dainų autorius, vienas įtakingiausių praėjusio amžiaus žmonių koncertavo Lietuvoje.
B.Dylanas yra išleidęs ir knygų: “Tarantulas“ (1971), „Eilėraščiai ir piešiniai“ (1973), „Lyrika: 1962–1985“ (1985), “Kronikos: pirma dalis“. (2004), „Lyrika: 1962–2001“ (2004), „Lyrika: nuo 1962“ (2014).
Reakcijos – įvairios
Premijos skyrimas B.Dylanui sukėlė įvairių reakcijų.
„Na štai, kai kas laukė, kada gi Nobelio premiją gaus amerikietis. Tai ir sulaukė, kad juos kur velnias“, – feisbuke atsiduso literatūros kritikas Laimantas Jonušys, čia pat pridūręs, kad Kęstutis Navakas, neseniai išleidęs romaną „Vyno kopija“, yra tikrai geresnis rašytojas už B.Dylaną.
Literatūros apžvalgininkas Marius Burokas irgi netylėjo: „Na ką, ir aš savo trigrašį įkišiu: tai yra vienas smagiausių Nobelio komiteto sprendimų per visą jo istoriją. Visiškai gerai. Spyris literatūrai subinėn – seniai reikėjo. Šiaip 1965-1966 jis yra išleidęs eksperimentinės poezijos proza rinkinį „Tarantulas“. Kritikai sumalė jį į miltus.“
Škotų rašytojas, „Traukinių žymėjimo“ autorius Irvine'as Welshas irgi nustebo dėl tokio Švedijos akademijos sprendimo: „Aš esu Dylano gerbėjas, bet tai yra nesveikos nostalgijos padiktuotas apdovanojimas, ištrauktas iš nukaršusių, murmančių hipių gaižių prostatų“.
„Jei Bobas Dylanas gali laimėti Nobelio literatūros premiją, tai Stephenas Kingas turėtų patekti į rokenrolo šlovės alėją“, – pareiškė amerikiečių rašytojas Jasonas Pinteris.
Tuo tarpu Salmaną Rushdie pradžiugino toks Švedijos karališkosios akademijos sprendimas: „Nuo Orfėjo iki Faizo daina ir poezija yra labai glaudžiai susijusios. Dylanas yra nuostabus bardų tradicijos atstovas. Puikus pasirinkimas“.
Biografija – spalvinga
Bobas Dylanas (tikrasis vardas Robertas Allenas Zimmermanas, hebrajiškas vardas: Šabtai Zisel ben Avraham, g. 1941 m.gegužės 24 d. Duluth, Minesota, JAV) – žydų kilmės JAV dainininkas, dainų autorius, poetas ir dailininkas, kuris jau šešis dešimtmečius yra svarbi figūra populiariojoje muzikoje.
Didelė dalis žymiausių B.Dylano darbų buvo sukurti septintajame dešimtmetyje. Daug jo dainų, kaip „Blowin' in the Wind“ ir „The Times They Are a-Changin'“ tapo civilinių teisių judėjimų ir opozicijos Vietnamo karui himnais.
Ankstyvųjų Dylano dainų žodžiai buvo paveikti politikos, filosofijos, socialinių reiškinių ir literatūros, kas neatitiko tuometinės pop muzikos nornų. Nuo 1988 metų jis nuolat koncertuoja kartu su besikeičiančia grupe, kas buvo praminta „niekada nesibaigiančiu turu“.
B.Dylanas yra įtrauktas į Rokenrolo šlovės muziejų, jo įrašai laimėjo „Oskarą“, auksinį gaublį ir daug „Grammy“ apdovanojimų. 2004 m. „Rolling Stone“ žurnalo visų laikų populiariausių grupių ir muzikantų sąraše jis užėmė antrą vietą.
Bobo Dylano seneliai iš motinos pusės buvo žydai iš Lietuvos, kurie į JAV atvyko 1902 metais. B.Dylano seneliai iš tėvo pusės – Zigmanas ir Anna Zimmermanai bėgdami nuo antisemitinių pogromų 1905 m. iš Odesos (tuometinė Rusijos imperija, dabar Ukraina) emigravo į JAV.
Tuo tarpu seneliai iš motinos pusės – Benjaminas ir Lybba Edelstein buvo Lietuvos žydai, į JAV atvykę 1902 m.
Jaunystėje būsima muzikos ikona daug laiko praleido klausydamas radijo – daugiausiai bliuzą ir kantri grojančias stotis, o vėliau ir ankstyvąjį rokenrolą.
Mokykloje buvo kelių grupių narys: „The Shadow Blasters“, „The Golden Chords“ – grojo Little Richardo rokenrolo perdirbinius bei kitas populiarias dainas.
1959 m. Robertas Zimermanas persikėlę į Mineapolį, kur studijavo Minesotos universitete. Studijų metu pradinis susidomėjimas rokenrolu užleido vietą Amerikos folk muzikai. Būtent šiuo metu R.Zimermanas pradėjo pristatinėti save Bobu Dylanu.
Savo autobiografijoje B.Dylanas atskleidė, jog buvo įkvėptas Dylano Thomo poezijos.
B.Dylano diskografijoje yra 37 studijiniai albumai, 11 gyvo garso koncertų albumų, 58 singlai, 31 rinktinis albumas.
Lažybų kontoros – prašovė
2016 m. literatūros premijos laureato pavardė paaiškėjo tik spalio 13-ąją – savaite vėliau nei ankstesniais metais. Tokia žinia iškart išprovokavo svarstymus apie nesutarimus Švedijos akademijoje, bet, kaip paaiškino Nobelio komiteto narys Peras Wastbergas, literatūros premijos laureatas šiemet buvo paskelbtas vėliau dėl komiteto darbo grafiko: kandidatai svarstomi rudenį, keturis kartus kas savaitę nuo priešpaskutinio rugsėjo ketvirtadienio. 2016 metais priešpaskutinis ketvirtadienis buvo rugsėjo 22-oji, todėl paskutinis pasitarimas vyko spalio 13-ąją.
„Viso labo tai tik matematika“, – sakė P.Wastbergas. O štai lažybų bendrovės jau mėnesį priėmė statymus už galimus laureatus. Beje, pernai lažybininkų prognozė buvo taikli: reitingo viršuje buvo baltarusių rašytoja Svetlana Aleksijevič, statymai už jos pergalę buvo priimami pagal aukščiausią koeficientą – 5:1. Kaip žinome, ji ir tapo Nobelio premijos laureate.
Šiais metais reitingų viršuje buvo populiarusis japonų rašytojas Haruki Murakami (67 m.). Jam jau ne pirmus metus buvo prognozuojama prestižiškiausia pasaulyje literatūros premija, tačiau apdovanojimą vis gauna kas nors kitas: kinas Mo Yanas (2014 m.), kanadietė Alice Munro (2013 m.).
Už H.Murakami buvo statoma 5:1. Antroje vietoje – 86 metų sirų poetas Adunis (arba Adonis), daug metų gyvenantis emigracijoje. Garsiausias jo kūrinys – studija „Sufizmas ir siurrealizmas“ apie senovinės mistinės islamo srovės įtaką vienam pagrindinių XX a. meno metodų. Adunis jau 25 metus figūruoja lažybininkų reitinguose kaip pretendentas į Nobelio premiją.
Beje, Nobelio komitetas nėra itin palankus poetams: XXI amžiuje premiją gavo tik vienas poetas – švedas Tomas Transtromeris 2011 metais. Už Adunį statymai buvo priimami 6,5:1.
Trečioje ir ketvirtoje vietoje buvo šiuolaikinės amerikiečių literatūros klasikai Philipas Rothas, romano „Amerikietiška pastoralė“, už kurį 1998 m. gavo Pulitzerio premiją, autorius, ir Joyce Carol Oates (lietuviškai išleisti jos romanai „Žaltvykslė. Mergaičių gaujos išpažintis“, „Tada aš išskleidžiau sparnus ir nuskridau“, „Žemės rojus“, „Prašmatnūs žmonės“).
J.C.Oates šansai buvo, ko gero, menki: dar niekada Nobelio literatūros premijos dvejus metus iš eilės negavo moterys.
Amerikos literatai premijos nematė jau daugiau kaip 20 metų, kai 1993-iaisiais ją gavo Toni Morrison. Dar ilgiau – 28 metus – Nobelio literatūros premijos nepelnė Afrikos literatai (jei atmesime 1991 m. apdovanotą PAR rašytoją Nadinę Gordimer ir 2003 m. pagerbtą PAR rašytoją J.M.Coetzee). Paskutiniai tarp jų buvo nigerietis Wole Soyinka (1986 m.) ir egiptietis Naguibas Mahfouzas (1988 m.).
Šiais metais premija buvo prognozuojama Kenijos rašytojui Ngugi wa Thiong'o. Pirmajame dešimtuke buvo albanas Ismailas Kadare, norvegas Jonas Fosse, izraelietis Amosas Ozas, austras Peteris Handke, vengras Peteris Nadasas.
Iš mums artimesnių kaimynų sąraše figūravo lenkų poetas, rašytojas, vertėjas ir eseistas Adamas Zagajewskis, estė Doris Kareva. Tarp pretendentų į Nobelio premiją buvo minimi ir Milanas Kundera, Bobas Dylanas. Kad ir kokia sąlygiška būtų ši dėlionė, jau pastebėtas dėsningumas: premiją paprastai pelno kas nors iš lažybininkų sąrašo pirmojo dešimtuko.
Nobelio literatūros premija bus įteikta gruodžio 10-ąją Stokholme.
