Klampučių kaimo bibliotekininkė Irena Katkevičienė kartu su muziejininkais bendruomenės namuose surengė parodą „Genijus be portfelio“.
Su literato J.A.Herbačiausko gyvenimu ir kūryba renginio dalyvius supažindino muziejininkė Elena Rupeikienė.
Literatūrine kompozicija į menininko pasaulį pažvelgė bendruomenės nariai, parengę inscenizaciją pagal J.A.Herbačiausko kūrybą.
XXa. pradžios Krokuvos ir prieškario Kauno literatūrinis gyvenimas buvo neįsivaizduojamas be šios išskirtinės asmenybės.
Būsimasis poetas, iškeliavęs iš gimtųjų Lankeliškių, kartu su broliu Boleslovu mokėsi Marijampolės gimnazijoje. Iš jos buvo pašalintas už nelegalių knygų skaitymą ir laikymą.
J.A.Herbačiauskas per Varšuvą nuvyko į Krokuvą ir pradėjo studijuoti Jogailaičių universitete.
Netrukus impozantiškos išvaizdos jaunuolis tapo Krokuvos menininkų pamėgto kabareto „Zielony Balonik“ („Žaliasis Balionėlis“) siela.
Kartu su poetu gyvenęs būsimasis skulptorius Petras Rimša vėliau savo atsiminimuose rašė: „Iš viso krokuviečių būrelio savo ypatingu charakteriu bene labiausiai išsiskyrė Juozas Albinas Herbačiauskas. Tai buvo neįprastos dvasinės sandaros žmogus, kartais keistas, kartais nesuprantamas, šiaip – kultūringas ir malonus, draugų mėgiamas, Jono Basanavičiaus pusbrolis.
Mane domino Herbačiausko gyvenimo fantazijos platumas, paradoksinės kalbos, lengva frazė ir nerviškas gyvenimas“.
Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę J.A.Herbačiauskas grįžo į Lietuvą.
Netrukus ties juo, kaip rašė poeto gyvenimo tyrinėtoja Eugenija Vaitkevičiūtė, „susikryžiuoja spalvingas daugialypis modernistinės lenkų kultūros pasaulis ir Nepriklausomos Lietuvos respublikos entuziazmas Kaune“.
Prieškario Kauno Laisvės alėjoje ir garsiojoje „Konrado“ literatų kavinėje kartu su J.A.Herbačiausku literatūrinio ir politinio gyvenimo temas gyvai aptarinėdavo Balys Sruoga, Vincas Krėvė, Juozas Keliuotis, Petras Karuža, Paulius Galaunė.
Įdomaus pasakotojo J.A.Herbačiausko paskaitos Kauno universitete virsdavo anšlagais, į jas plūsdavo visų fakultetų klausytojai.
J.A.Herbačiauskas siekė per literatūros kultūrą suartinti lietuvių ir lenkų tautas. Tačiau dažnai tiek vienų, tiek kitų likdavo nesuprastas.
Dėl šios priežasties menininkas paliko Kauną, grįžo į Lenkiją.
Gyveno skurdžiai ir 1944-ųjų pabaigoje mirė senelių prieglaudoje.
Minint poeto 130-ąsias gimimo metines Krokuvos kapinėse dviejų tautų menininką pagerbė Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus ir Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis.
Buvo atidengtas restauruotas paminklas J.A.Herbačiauskui.
Senoji antkapio plokštė, paminklosaugininkės Gražinos Drėmaitės rūpesčiu, buvo perduota saugoti į Vilkaviškio krašto muziejų.
Literatūros istorikė dr.E.Vaitkevičiūtė savo knyga „Žinomas nežinomas Juozapas Albinas Herbačiauskas“ iš praeities sugrąžino poeto kūrybą ir įamžino jo vardą.
Lietuvoje yra išleista poeto prozos, esė ir kritikos rinktinė „Erškėčių vainikas“.
