Klampučių kaimo bibliotekininkė Irena Katkevičienė kartu su
muziejininkais bendruomenės namuose surengė parodą „Genijus be
portfelio“.
Su literato J.A.Herbačiausko gyvenimu ir kūryba renginio dalyvius
supažindino muziejininkė Elena Rupeikienė.
Literatūrine kompozicija į menininko pasaulį pažvelgė bendruomenės
nariai, parengę inscenizaciją pagal J.A.Herbačiausko kūrybą.
XXa. pradžios Krokuvos ir prieškario Kauno literatūrinis gyvenimas buvo
neįsivaizduojamas be šios išskirtinės asmenybės.
Būsimasis poetas, iškeliavęs iš gimtųjų Lankeliškių, kartu su broliu
Boleslovu mokėsi Marijampolės gimnazijoje. Iš jos buvo pašalintas už
nelegalių knygų skaitymą ir laikymą.
J.A.Herbačiauskas per Varšuvą nuvyko į Krokuvą ir pradėjo studijuoti
Jogailaičių universitete.
Netrukus impozantiškos išvaizdos jaunuolis tapo Krokuvos menininkų
pamėgto kabareto „Zielony Balonik“ („Žaliasis Balionėlis“) siela.
Kartu su poetu gyvenęs būsimasis skulptorius Petras Rimša vėliau savo
atsiminimuose rašė: „Iš viso krokuviečių būrelio savo ypatingu
charakteriu bene labiausiai išsiskyrė Juozas Albinas Herbačiauskas. Tai
buvo neįprastos dvasinės sandaros žmogus, kartais keistas, kartais
nesuprantamas, šiaip – kultūringas ir malonus, draugų mėgiamas, Jono
Basanavičiaus pusbrolis.
Mane domino Herbačiausko gyvenimo fantazijos platumas, paradoksinės
kalbos, lengva frazė ir nerviškas gyvenimas“.
Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę J.A.Herbačiauskas grįžo į Lietuvą.
Netrukus ties juo, kaip rašė poeto gyvenimo tyrinėtoja Eugenija
Vaitkevičiūtė, „susikryžiuoja spalvingas daugialypis modernistinės lenkų
kultūros pasaulis ir Nepriklausomos Lietuvos respublikos entuziazmas
Kaune“.
Prieškario Kauno Laisvės alėjoje ir garsiojoje „Konrado“ literatų
kavinėje kartu su J.A.Herbačiausku literatūrinio ir politinio gyvenimo
temas gyvai aptarinėdavo Balys Sruoga, Vincas Krėvė, Juozas Keliuotis,
Petras Karuža, Paulius Galaunė.
Įdomaus pasakotojo J.A.Herbačiausko paskaitos Kauno universitete
virsdavo anšlagais, į jas plūsdavo visų fakultetų klausytojai.
J.A.Herbačiauskas siekė per literatūros kultūrą suartinti lietuvių ir
lenkų tautas. Tačiau dažnai tiek vienų, tiek kitų likdavo nesuprastas.
Dėl šios priežasties menininkas paliko Kauną, grįžo į Lenkiją.
Gyveno skurdžiai ir 1944-ųjų pabaigoje mirė senelių prieglaudoje.
Minint poeto 130-ąsias gimimo metines Krokuvos kapinėse dviejų tautų
menininką pagerbė Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus ir Lenkijos
prezidentas Lechas Kaczynskis.
Buvo atidengtas restauruotas paminklas J.A.Herbačiauskui.
Senoji antkapio plokštė, paminklosaugininkės Gražinos Drėmaitės
rūpesčiu, buvo perduota saugoti į Vilkaviškio krašto muziejų.
Literatūros istorikė dr.E.Vaitkevičiūtė savo knyga „Žinomas nežinomas
Juozapas Albinas Herbačiauskas“ iš praeities sugrąžino poeto kūrybą ir
įamžino jo vardą.
Lietuvoje yra išleista poeto prozos, esė ir kritikos rinktinė „Erškėčių
vainikas“.