Augantys mokesčiai autoriams – smūgis lietuvių literatūrai?

2009 m. daugelį verslo sektorių apėmusi ekonomikos krizė neaplenkė ir knygų leidybos. Ir nors per 8 metus daugeliui kitų verslo šakų Lietuvoje pavyko atsigauti, knygų leidybos verslo rodikliai vis dar vargani: nukritęs metinis išleistų knygų pavadinimų skaičius, kone perpus sumenkęs bendras išleidžiamų knygų kiekis, maži lietuvių autorių kūrinių tiražai skaudžiai kerta ne tik daugumos leidyklų pelnui. Auganti mokestinė našta autoriams ir leidėjams grasina liūdna ateitimi ir pačiai lietuvių literatūrai. Ar tai reiškia, kad lietuvių autorių knygų bus išleidžiama dar mažiau?

Auganti mokestinė našta autoriams ir leidėjams grasina liūdna ateitimi ir pačiai lietuvių literatūrai.
Auganti mokestinė našta autoriams ir leidėjams grasina liūdna ateitimi ir pačiai lietuvių literatūrai.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Feb 17, 2017, 12:17 PM, atnaujinta Apr 9, 2017, 9:34 PM

Leisti lietuvių literatūrą taps prabanga

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigalioję pakeitimai autorių apmokestinime sulaukė didelių diskusijų. Pagal naująją tvarką, autorinių sutarčių apmokestinamoji bazė buvo padidinta nuo 50 proc. iki 100 proc. autorinių pajamų, o pajamų gautų pagal autorines licencines sutartis apmokestinimas prilygintas autorinėms sutartims (iki tol jos nebuvo apmokestinamos „Sodros“ mokesčiu apskritai). Pakeitimai susilaukė daug kritikos dėl to, kad patvirtintas modelis „Sodros“ mokesčiu apmokestina iš turto (autoriaus kūrinys – intelektinė nuosavybė – kaip ir bet kuri kita materiali nuosavybė yra turtas) gautas pajamas, kurios neturi nieko bendra su darbuotojo ir darbdavio santykiais.

Lietuvos leidėjų asociacijos vertinimu, dėl pakeitimų su autorinio honoraro išmokėjimu susijusios išlaidos padidėja daugiau nei 50 proc. (kai autoriui išmokamo honoraro suma nesikeičia). Tad akivaizdu, jog norint užsiimti lietuvių autorių kūrinių leidyba, reikalingos kur kas didesnės investicijos, kurių daugeliui Lietuvos leidėjų šiandien turėti nėra lengva – Lietuvos leidybos verslo sektorius vis dar bando išlipti iš krizės duobės.

Grįžti į prieškrizinį lygį – sunki užduotis

Su nostalgija belieka prisiminti 2008 m., kai metinis knygų pavadinimų skaičius siekė 4580. Daugiau nei trečdaliu sumažėjęs krizės metais, šis rodiklis paskutiniu metu stabilizavosi (2015 m. – 3410 pavadinimų knygų), tačiau toli gražu neprimena prieškrizinio lygio. Dar niūresnėmis spalvomis situaciją piešia kasmet krentantis bendras metinis išleidžiamų knygų tiražas, kuris jau dabar yra kone dvigubai mažesnis nei prieš krizę (nuo 7,3 mln. egz. 2008 m. iki 4,3 mln. egz.).

Tokią liūdną statistiką lėmė ne tik bendras ekonomikos nuosmukis, bet ir krizės metais išaugęs PVM, savo ruožtu padidinęs knygos kainas ir dar labiau sumažinęs gyventojų perkamąją galią bei norą išlaidauti perkant ne pirmojo būtinumo prekes.

Verstinė literatūra – paklausesnė

Nors originalai lietuvių kalba bendroje rinkoje sudaro du trečdalius visų knygų pavadinimų ir apie pusę bendrojo metinio tiražo, tačiau vidutiniu tiražu verstinė literatūra bene dvigubai pranoksta lietuvių autorių kūrinius (2015 m. verstinių knygų – 1,9 tūkst. egz., lietuvių autorių – 1 tūkst. egz.). Tai rodo, kad lietuvių autoriai, nors ir turėdami tvirtą poziciją leidybos rinkoje bei priėjimą prie Lietuvos skaitytojų, visgi skaitomumu nusileidžia verstinei literatūrai. Labai tikėtina, kad daugumai leidėjų savo ribotas investicijas atrodo mažiau rizikinga skirti būtent užsienio autorių kūrinių leidybai – pasauliniai bestseleriai dažniausiai sulaukia nemažo pasisekimo ir Lietuvoje.

Taigi išaugusios išlaidos autoriniams honorarams gali nusverti ir leidybos apimčių pasiskirstymą verstinės literatūros naudai, jeigu leidykloms leisti tokią literatūrą pasirodys kur kas pelningiau. Tokiu atveju, debiutuojantiems lietuvių autoriams taps dar sudėtingiau būti pastebėtiems leidėjų ir įtikinti juos patikėti jų knygų sėkme.

Plačiau apie iššūkius, su kuriais šiandien susiduria lietuvių kūrėjai – vasario 23 d. 16 val. Vilniaus knygų mugės metu vyksiančioje diskusijoje „Quo vadis? Kaip įmokos virsta mokesčiais, o turtas – darbu“ (5.1 salėje).

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„24/7“: kas bus kitas Lietuvos prezidentas, pone A. Valinskai?