Vakar prasidėjusioje ir iki sekmadienio vyksiančioje Vilniaus knygų mugėje šiemet ankšta. Ankščiau nei anksčiau.
Mat vieni „Litexpo“ rūmai remontuojami, tad ankstesniais metais ten veikusi Muzikos salė šiemet persikėlė į knygų erdvę ir tarsi paragino jas pasispausti. Rezultatas: atėję į mugę jausitės šilčiau, nes glaustytis teks glaudžiau.
Renkasi užsieniečius
Knygų mugėje ankšta ne tiktai lankytojams, bet ir knygoms bei rašytojams.
Kiekviena iš tūkstančių čia išdėliotų knygų norėtų būti bestseleris, bet, deja, yra tokia pati kaip ir šalia esančioji. Mat perkamą ją dažniausiai padaro tai, kas yra jos viduje.
Kiekvienas čia savo kūrinius pristatantis lietuvių rašytojas norėtų būti bestselerio autorius, kitaip tariant, perkamiausias.
Bet, deja, yra beveik toks pat kaip kiti čia savo kūrinius pristatantys rašytojai, mat perkamiausiu jį galėtų paversti bestseleris.
O bestselerių lietuviai, kaip vakar sakė literatūros tyrinėtoja Eugenija Valienė, nelabai moka rašyti. „Nors mūsų skaitytojai palaiko lietuvių rašytojus ir pastaruoju metu nori pirkti jų knygas, vis dėlto labiau renkasi verstines knygas“, – sakė ji.
Tai patvirtina ir Lietuvos leidėjų asociacijos atliktas tyrimas. „Paaiškėjo, kad du trečdaliai Lietuvoje išleidžiamų knygų yra parašytos lietuvių autorių, tačiau vertimai pas mus sulaukia didesnių tiražų.
Lietuvių autoriaus knygos tiražas paprastai siekia tūkstantį egzempliorių, o verstinės knygos viršija du tūkstančius egzempliorių, todėl Lietuvoje tapti bestseleriu daugiau galimybių turi verstinė knyga“, – kalbėjo Lietuvos leidėjų asociacijos direktorė Aida Dobkevičiūtė.
Daugėja vietinių bestselerių
Latvijoje padėtis kiek kitokia. Nors ir šioje kaimyninėje šalyje maždaug du trečdalius visų išleidžiamų knygų parašo latviai arba šioje šalyje gyvenantys autoriai, tiražas taip drastiškai nesiskiria. „Latvijoje verstinės literatūros tiražai didesni, bet ne dvigubai“, – teigė Latvijos leidėjų asociacijos vadovė Renatė Punka.
Latvijoje itin sėkmingu bestseleriu laikoma knyga, jei nuperkama nuo 10 iki 12 tūkst. jos egzempliorių. R.Punka teigė, kad pastaruoju metu daugėja bestselerių, kuriuos parašo latvių rašytojai.
Ji linkusi tai sieti su dviem dalykais – padidėjusiu valstybės dėmesiu vietiniams autoriams ir pačiais latvių rašytojais, kurie pamažu suprato, kad su užsienio rašytojais visai įmanoma konkuruoti.
R.Punka taip pat sakė, kad Latvijoje atsiranda ir anglų kalba rašančių autorių, kurie taip bando įsilieti į bestselerių rinką. O Lietuvoje yra atvirkščiai: net populiarioji Kristina Sabaliauskaitė rašo lietuvių kalba, nors gyvena Londone.
Reikia rašyti angliškai
„Jeigu taikaisi parašyti bestselerį, geriausia rašyti anglų kalba. Jei rašai kita kalba, reikėtų stengtis rašyti taip, kad tavo kūrinį daugmaž suprantamai sugebėtų išversti „Google“ vertėjas“, – juokavo Slovėnijos leidybos rinkos žinovas Miha Kovačas.
Jis su kolegomis atliko didžiulį tyrimą, kurio metu apžvelgė bestselerių tendencijas Europoje.
Mokslininkai išsiaiškino, kad nuo 1960 metų išleidžiamų knygų pavadinimų skaičius padidėjo 1000 proc., o bendras tiražas – tik maždaug 35 proc. Vadinasi, pasaulyje juntama tendencija, kad tiražai krinta. Todėl leidėjai priversti dirbti daugiau, bet uždirbti mažiau.
Pasak M.Kovačo, potencialių bestselerių pasaulyje yra daugiau nei knygų, kurios jais tampa. Vadinasi, knygai be reklamos ir rinkodaros pagalbos sunkiau tapti bestseleriu. Skiriasi ir paties bestselerio sąvoka – JAV ar Prancūzijoje juo laikoma knyga, parduota kelių milijonų egzempliorių tiražu, o Latvijoje, Estijoje ar Lietuvoje bestseleriu pavadinama ir tokia knyga, kurios nuperkama keli tūkstančiai egzempliorių.
Pagrindinė tyrimo išvada tokia, kad daugiausia galimybių tapti bestseleriu turi anglų kalba rašomos knygos, o kitomis kalbomis parašytos knygos turi išlaikyti tam tikra ryšį su anglų kalba ir būti lengvai išverčiamos.
Be to, dauguma Europos rašytojų, kurie itin išpopuliarėjo pasaulyje, laisvai kalba angliškai arba yra gyvenę JAV. „Štai prancūzas Guillaume’as Musso per vienus JAV praleistus metus suspėjo išsiaiškinti, kaip rašyti bestselerius, nors toje šalyje pardavinėjo ledus“ – šyptelėjo M.Kovačas.
Ką veikti mugėje Ilgąjį penktadienį?
11 val. Aelitos Ambrulevičiūtės, Mariaus Skerniškio, Gedimino Kulikausko, Linos Kulikauskienės knygos „Halė. Vilniaus turgaus istorija“ pristatymas.
12 val. Susitikimas su bestselerio „Kodėl prancūzės nestorėja“ autore Mirreile Guiliano.
13 val. Diskusijų klubas: „Ką reiškia Algirdas Julius Greimas Lietuvai?“.
14 val. Valdo Papievio knygos „Žiebtuvėliai anarchistai“ pristatymas.
15 val. Diskusijų klubas: „Skirtingi Lietuvos veidai“.
16 val. Tomo Venclovos knygos „Prarasto orumo beieškant“ pristatymas.
17 val. Diskusijų klubas: „Pasaulio litvakų talentai – kas jie šiandienos Lietuvai?“.
18 val. Islandų rašytojo Sjono romano „Glesum“ pristatymas. Dalyvauja autorius.
19 val. Vytauto Kernagio dvigubos vinilo pklokšelės „Akustinis“ pristatymas-koncertas.
