Išprotėję dėl literatūros
Parodų ir kongresų centro „Litexpo“ parodos grupės vadovės Mildos Gembickienės manymu, susidomėjimas mugės renginiais byloja, jog mugė keičia rūbą - kultūros renginiai tampa svarbiausia jos dalimi.
„Šiemet siūlėme per 400 įvairiausių renginių, susitikimų, pristatymų ir diskusijų. Ir visi jie surado savo auditoriją. Vilniaus knygų mugė tampa vieta, kurioje ne tik perkamos knygos, kalbamasi apie literatūrą, bet ir plačiai žvelgiama į kultūrą, ieškant atsakymų į svarbius ir kartais nepatogius klausimus. Keturioms dienoms į mugę persikelia ne tik kultūrinis, bet ir visuomeninis gyvenimas, kurio dalimi gali tapti kiekvienas“, – teigė M. Gembickienė.
Užsienio svečių akimis, atrodome „išprotėjusi“ dėl knygų ir skaitymo šalis. Keturias dienas į susitikimus ir pokalbius ėję lankytojai stebino net visko mačiusius užsienio svečius.
„Nuostabu, kiek daug žmonių atėjo ne tik į mugę, bet ir į susitikti su mumis. Ispanijoje į knygos pristatymą dažniausiai ateina 15 žmonių: rašytojo tėvai, šeimos nariai, draugai, pora tolimesnių giminaičių ir dar keli atsitiktiniai žmonės. O čia knygomis ir autoriais domisi pilnos salės – žmonės, kurie mūsų nepažįsta, bet nori atrasti. Ir jie ne tik klausosi, bet ir klausia, aktyviai dalyvauja pokalbiuose“, – dalijosi įspūdžiais ispanų rašytojas Francescas Mirallesas.
Legendinis lenkų iliustratorius Josefas Wilkonis, knygų mugėje ne tik susitikęs su skaitytojais, bet ir rengęs dirbtuves, atkreipė dėmesį į žmonių akis, kurios esą atspindi mugės atmosferą.
„Su kokia meile jie varto, žiūri knygas, parašytas jiems nesuprantama kalba. Bet visi jaučia knygos grožio trauką“, – stebėjosi 89 metų iliustruotojas prieš gražiausių Čekijos knygų parodos atidarymą.
Trokšta lietuvių autorių knygų
Mugės lankytojai vienodai domėjosi Lietuvos ir užsienio autoriais ne tik renginiuose, bet ir rinkdamiesi knygas.
„Leidėjai šiemet džiaugiasi išaugusiais pardavimais ir neslūgstančiu susidomėjimu lietuvių autorių kūryba. Tai jau kelerius metus stebima tendencija, kuri nesikeičia – ją patvirtina ir pilnas sales surenkantys lietuvių autoriai. Anksčiau tokios sėkmės galėjo tikėtis tik užsieniečiai“, – pastebėjo leidyklos „Tyto Alba“ vadovė ir mugės organizacinio komiteto narė Lolita Varanavičienė.
Pastebima, kad šiemet mugėje leidyklos pristatė itin daug literatūrinių naujienų.
„Išskirtinai daug knygų naujienų šiemet buvo atvežta į mugę tiesiai iš spaustuvių. Taigi skaitytojai kai kurias knygas čia galėjo pavartyti vos ne pirmą kartą. Kita vertus, gerų pardavimų receptas būtų, ko gero, toks: jei nori, kad knygą gerai pirktų per Vilniaus knygų mugę – išleisk ją prieš Kalėdas“, – tvirtino leidyklos „Baltos lankos“ generalinis direktorius Saulius Žukas.
Muzikos salę užliejo pokalbiai
Šiemet Vilniaus knygų mugėje savo vietą vėl rado garsiausi šalies muzikos atlikėjai bei leidėjai. Muzikos salės organizatorių teigimu, tai, kad programoje dominavo pokalbiai su atlikėjais, padėjo ištirpdyti barjerus tarp scenos ir stoviniuojančių atlikėjų gerbėjų.
„Muzikos salės idėja gimė iš noro sukviesti visus į vieną erdvę, sukurti sąlygas bendrauti be barjerų ne tik atlikėjams tarpusavyje, bet ir su klausytojais. Tai, kad šiemet programoje dominavo ne pasirodymai, bet pokalbiai, programą itin praturtino, o ribas tarp atlikėjų ir klausytojų dar labiau ištrynė. Buvo puiki proga išgirsti įdomių istorijų, sužinoti, kaip gimsta visų mėgstama muzika, kas sukasi atlikėjų galvose, kaip jie mato pasaulį ir kas jiems svarbu.
Pokalbių dalyviais galėjo tapti patys mugės lankytojai užduodami klausimus ir išgirsdami atvirus atsakymus. Taigi didelio dėmesio sulaukė ne tik pati muzika, bet ir jos kūrėjai“, – džiaugėsi AGATA projektų vadovė, Muzikos salės kuratorė Justina Baliūnaitė.
Paskutinę mugės dieną jau tradiciškai paskelbta ir kitų metų Vilniaus knygų mugės tema. 2018 m. vasario 22-25 d. vykstanti mugė visus neabejingus žodžiui ir kūrybai kvies su tema „Skaitau Lietuvą, skaitau pasaulį“.
