Anglija, 1852 m. Mokslininkas ir prekiautojas sėklomis Viljamas skendi neviltyje. Jo tyrimai, regisi, nieko verti, verslas vos gyvas, šeima skursta. Niekas netiki, kad jam pavyks išsikapstyti. Tačiau Viljamas turi idėją, užvaldžiusią visas jo mintis, – sukurti visiškai naujo tipo bičių avilį. Ir tai turėtų pakeisti viską…
JAV, Ohajo valstija, 2007 m. Bitininkas Džordžas visas jėgas atiduoda savo nuošaliam ūkiui puoselėti. Bičių ūkis turi plėstis ir klestėti, o sūnus Tomas – vieną dieną tęsti tėvo pradėtą darbą. Tačiau Tomas svajoja palikti namus ir studijuoti žurnalistiką… Nesantaika tęsiasi tol, kol vieną dieną paaiškėja, kad asmeniniai nesutarimai nebeturi jokios reikšmės, atsidūrus ant katastrofos slenksčio – mat pasaulyje ima dingti bitės.
Kinija, 2098 m. Didžiuliai sodai driekiasi eilėmis, o Tao drauge su kitomis darbininkėmis apdulkina žiedus rankomis, nes bičių jau seniai nė vienos nebėra. Labiau už viską ji trokšta, kad jos trimetis sūnus būtų laimingas. Bet staiga mažajam Veivenui nutinka baisi nelaimė, kurios priežasties niekas nežino... Paaiškėja, kad ant plauko kabo ne tik Tao sūnaus gyvybė, bet ir žmonijos ateitis.
Ar tai trileris? Distopija? Šeimos romanas? Viskas kartu. Viskas susiję. Trys istorijos, trys epochos, bitės ir kvapą gniaužianti kova už mūsų visų ateitį. Maja Lunde pasakoja apie praradimą ir viltį, apie patirtį ir žinias, perduodamas iš kartos į kartą, ir apie nematomas gijas, siejančias žmonių istoriją su bičių istorija. Tai knyga, nuo kurios neįmanoma atsiplėšti, nes ji – ne apie bites, o apie mus.
Maja Lunde. Bičių istorija: romanas. Iš norvegų kalbos vertė Eglė Išganaitytė ir Justė Nepaitė. – Vilnius: Tyto alba, 2017. – 407 p. Dailininkė Ilona Kukenytė
