Tapo kūrėjų metraštininke
Dar sovietmečiu Juodkrantėje stovyklavę nagingiausi medžio drožėjai ir kalviai per tris vasaras sukūrė originalų ir vientisą skulptūrų ansamblį. Meistrų darbai, išrikiuoti ant aukščiausios 42 metrus virš jūros lygio iškilusios, mišku apžėlusios kopos Raganų kalno, virto ne tik jauku turistams, bet ir unikalia lietuvių medinės tautodailės ekspozicija po atviru dangumi.
Nuo pokario Juodkrantėje gyvenanti buvusi ilgametė šios gyvenvietės seniūnė A.Kazlauskaitė Balsevičienė tuomet dirbo mokykloje. Šalia nuo ankstyvo ryto iki sutemų kirviais ir kaltais kaukšėję meistrai sudomino lietuvių kalbos mokytoją – prie Raganų kalno ji atvesdavo savo mokinius, ilgainiui susidraugavo ir su tautodailininkais.
Nors Lietuvoje dar buvo gūdus sovietmetis, Juodkrantėje stovyklaujančių meistrų laisvės niekas negniaužė. Skulptūros simpoziumų dalyviams nurodyta sukurti nuotaikingą ekspoziciją liaudies pasakų motyvais gamtos fone. Kai kurie meistrai netgi nežinojo nuo jiems pradėti, drožinėdami ąžuolo medieną nuvairuodavo į lankas.
„Tokiems primindavau lietuviškas legendas, sakmes, aiškindavau jų prasmę“, - kalbėjo ne tik savo įspūdžius, bet ir pokalbius su tautodailininkais fiksavusi savo dienoraštyje knygos „Raganų kalno pasakos“ autorė A.Kazlauskaitė Balsevičienė.
Aštriais kirviais atplėšė duris
Pagauti įkvėpimo tautodailininkai Juodkrantėje padirbėjo iš peties - 1979 metų vasarą sukūrė 25 ąžuolines skulptūras. Kitąmet vėl atvykę į Kuršių neriją išdrožė tiek pat. Po paskutiniojo trečiojo vasaros simpoziumo Raganų kalną papuošė dar 16 medžio skulptūrų.
Ne kompartija, o Juodkrantės girininkas Jonas Stanius Neringos kurorto vadovus prikalbino kviestis meistrus, nurodė tinkamiausias vietas jų skulptūroms ant Raganų kalno. Ansamblio kūrimo procesui irgi vadovavo ne valdininkai, o menininkai profesionalai - skulptorius Steponas Šarapovas ir architektas Algimantas Nasvytis.
Raganų kalno skulptūrų ansamblį, pagal to meto papročius, oficialiai skirtą Tarptautiniams vaikų metams, kūrė 40 medžio drožėjų, penki kalviai su savo pagalbininkais, Jų vardai irgi išdrožti medyje.
„Meistrai kirvių ašmenimis atplėšė duris į lietuvių mitologijos pasaulį tuomet, kai Kremlius kūrė naują žmonių bendriją – tarybinę liaudį, kuriai turėjo rūpėti tik raudonarmiečių pergalių įprasminimas ir šviesi komunizmo ateitis“, - per savo knygos pristatymą pažymėjo energijos ir humoro vis dar nestokojanti 86-metė A. Kazlauskaitė Balsevičienė.
Įkvėpimo versmė - tautosaka
Iš viso Raganų kalną puošia 80 originalių darbų, pakurstytų stebuklinių lietuvių liaudies pasakų, legendų ir padavimų. Personažai persmelkti nežabotos kūrėjų vaizduotės, alsuoja liaudies tradicijų dvasia. Iki šiol tai – pati didžiausia ir bene įdomiausia medinės tautodailės darbų po atvirų dangumi ekspozicija Lietuvoje.
Klaipėdos „Eglės“ leidyklos išleistoje knygoje sudėti A.Kazlauskaitės Balsevičienės prisiminimai apie tai, kaip buvo kuriamas šis ansamblis: išvardyti visi meistrai, juos konsultavę menotyrininkai, paminklotvarkininkai, publikuojami kūrėjų pasisakymai, poezija, asmenvardžių rodyklė, meninės ir istorinės nuotraukos.
Galbūt ne visi lankytojai supranta, kodėl Raganų kalno papėdėje ant medinės rodyklės įsitaisiusi laumė rankose laiko kirvį. Pasirodo, senovėje Kuršmarių žvejai prie savo valčių tvirtindavo kirvius, nes tikėjo, kad jais perskros piktąsias dvasias. Ekspozicijoje yra ir daugiau su baltų mitologija susietų mįslių.
„Saulėtoje kalno pusėje apgyvendinti geriečiai: milžinė Neringa su Nagliu, broliai, juodvarniais lakstantys, sesuo Elenutė, žvejas Kąstytis, jo laukianti žmona. Savo knygą specialiai papildžiau legendomis ir padavimais, užrašytais meistrų pasakojimais, kad medyje įkūnytos jų idėjos nušvistų aiškiau“, - kalbėjo A.Kazlauskaitė Balsevičienė.
Padėkota ir knygos leidėjams
Autorė prisipažino, jog jos nebaugina ir tamsioji Raganų kalno pusė, kur prasideda tikra velniava: raganos, slibinai, pragarai, visokiausios šėtono išdaigos: „Juodkrantiškiai jau įprato prie tokių baisybių, o turistams patariu nedrebinti kinkų - stačiu šlaitu nusileidus nuo kalno, pragysta gaidžiai, išvaikantys visas šmėklas“.
Miško taku per pusantro kilometro nusidriekęs Juodkrantės medžio skulptūrų ansamblis - vienas mėgiamausių Lietuvos pajūryje turizmo objektų. Net jau ir regėję ekspoziciją žmonės, kai tik atvyksta į Kuršių neriją, nepraleidžia progos vėl užkopti į Raganų kalną ir pasisveikinti su pamėgtais pasakų herojais.
L.Rėzos kultūros centre susirinkę svečiai už atgaivintą Raganų kalno praeitį dėkojo legendine Juodkrantės seniūne vadinamai A.Kazlauskaitei Balsevičienei. Šiltų padėkos žodžių sulaukė knygą parengusios „Eglės“ leidyklos vadovas klaipėdietis žurnalistas ir fotomenininkas Antanas Stanevičius, redaktorė Inga Matoč.
.Tai jau antroji „Eglės“ knyga apie Kuršių neriją puošiančius iškilius meno ir kultūros ansamblius. Pirmoji knyga „Žemė ir vanduo“ skirta Juodkrantės pakrantėje prie marių įkurtam akmens skulptūrų parkui.
Raganų kalnas - užsienio turistų grupių lankoma vieta, todėl Neringos savivaldybė ir L.Rėzos kultūros centras neatmeta galimybės A.Kazlauskaitės Balsevičienės knygą išleisti ir vokiečių bei anglų kalbomis.
