Be to, supratau, kad praėjusiais metais mano pasakyta kalba jam padarė didelį įspūdį, kadangi šiais metais Bernardo manęs paprašė padėti koordinuoti organizuojamus susitikimus su autoriais Knygų mugėje, atrinkti rašytojus bei būti renginių vedėju. Aš savo ruožtu negalėjau atsisakyti, kadangi praėjusių metų patirtis ir prisiminimai apie šią gražiąją Baltijos sostinę yra patys puikiausi!
Svarbu pabrėžti, kad Vilniaus knygų mugė suteikia unikalią progą priartėti prie ispanų literatūros, atkreipiant ypatingą dėmesį į tai, jog ispanų kalba yra oficiali valstybinė kalba daugiau nei dvidešimtyje šalių. Šis geografinis paplitimas lemia ispanų kalbos turtingumą ir atveria visiems vartus į įvairiapusę, originalią ir akį traukiančią literatūrą. Ispanų kalba neskaitančius skaitytojus kviečiu susipažinti su į lietuvių kalbą verstomis ispanų autorių knygomis, kurios padės suvokti su Ispanijos ir Lotynų Amerikos literatūros gausą bei išskirtinumą.
Tad Vilniuje ir Kaune organizuojami renginiai suteikia galimybę priartinti skaitytoją prie šiuolaikinių ispanų rašytojų ir supažindinti su neišsemiamais ispanų literatūros lobiais. Būtent šių renginių metu, savo kūrinius pristatys romanų rašytojas ir eseistas Ignacio del Valle.
Ignacio del Valle yra kriminalinių romanų rašytojas, kurių pagrindinis veikėjas yra kareivis. Pirmasis jų buvo „Drakonų žudymo menas“ (2003). Kai kuriuose romanuose veiksmas vystosi Antrojo pasaulinio karo metu; iš jų būtina paminėti knygą „Nežinomų imperatorių laikai“ (2006). Pagal pastarąją kino režisierius Gerardo Herrero 2012 m. sukūrė filmą „Tyla sniege“, kurio lauko scenos buvo nufilmuotos Lietuvoje. Įsimintiniausi personažai geriausiai atsiskleidė romanuose „Berlyno demonai“ (2009) ir „Dienos be vakarykštės dienos“ (2016).
Jie –„Mėlynajai brigadai“ priklausę Ispanijos kareiviai, kurie tuo metu kartu su Vokietija kariavo Rusijos fronte. Vienas iš šių kareivių romane „Juodosios saulės“ (2016), kurio veiksmas vystosi skurdžiame Ispanijos regione Ekstremadūroje, įsitraukia į vaikų grobimo ir išnaudojimo intrigas.
Knyga „Ieškok mano veido“ (2012) gilinasi į asmenines situacijas Balkanų karo metu. Šis policijos intrigų ir istorinio romano mišinys leidžia autoriui iš arčiau analizuoti netolimą Ispanijos istoriją, beveik pamirštas situacijas ir anuomet autoritarinio režimo sukrėstą bendruomenę. Autorius tai pateikia meistriškai ir sugeba iki paskutinio momento išlaikyti įtampą, įtraukti skaitytoją į istoriją bei visų veiksmų įkarštyje nepamiršti kritiškai pažvelgti ar giliau paanalizuoti įvykusius faktus.
Rašytojas Iván Vélez savo kūriniuose skatina į teigiamą pusę pakreipti Ispanijos imperijos istoriją, norėdamas pakeisti klaidingą įvaizdį ir požiūrį į nusistovėjusias klišes. Juodoji legenda tėra apgaulingų argumentų rinkinys, išpūstas reikalas, klaidingos interpretacijos ir daugybė melagysčių, kuriomis priešai ir konkurentai bandė sukompromituoti Ispaniją ir jos pasiekimus Amerikoje.
Tai – tik pačių ispanų ar užsieniečių istoriškai silpnai pagrįsti argumentai, paviršutiniški faktai, perduodami amžiais iš lūpų į lūpas kaip visų pripažįstamos tiesos. Istoriniai personažai, tokie kaip brolis Bartolomé de las Casas ar Antonio Pérez, kuris buvo Felipe II (Pilypo II) (karaliaus, kurį dauguma istorikų laiko pirmuoju visuotinės imperijos valdovu) sekretorius, prisidėjo prie klaidingos informacijos skleidimo savo sekėjams. Vélez savo kūriniuose siekia parodyti, kad ne visi Ispanijos veiksmai Amerikoje buvo negatyvūs ar kupini godumo paskatų ir kad ispanai nebuvo aršūs smurtautojai, griovę viską, kas pasitaikydavo jų kelyje.
Neteisindamas to meto besaikiškumo, savivaliavimo ir neteisybės, autorius sudarė tikslesnį šio reiškinio vaizdą, kuris labiau atspindi to meto realybę. Todėl savo knygoje „Apie juodąją legendą“ rašytojas kalba apie pamirštus civilizacijos ir kultūros aspektus, pasaulinę integraciją bei mokslinius ir kultūrinius pasiekimus.
Visa tai pateikia remdamasis istoriniais dokumentais, kurių pagalba išmontuoja klaidingas intelektualias konstrukcijas ir netvarias teorijas. Iván Vélez taip pat parašė knygą „Mitas apie Kortesą“, kurioje nagrinėja užkariautojo Hernán Cortés asmenybę ir atskleidžia jo politinės veiklos mastus tarp actekų priešų, nulėmusius actekų imperijos žlugimą ir sukūrusius naują struktūrą Naujajame pasaulyje.
Antonio M. Carraco Gonzalezas, ispanų rašytojas ir Ispanijos ambasados renginių „Vilniaus knygų mugėje 2018“ koordinatorius.
