„Naktinis filmas“ – užvaldanti knyga, laikanti skaitytoją iki paskutinio puslapio, tarsi kraują stingdantis filmas, kurį žiūri šiurpdamas, tačiau neįstengdamas atplėšti akių.
Tai knyga apie niekada neegzistavusį siaubo filmų režisierių Stanislą Kordovą, kurio portretas autorės „sukonstruotas“ iš Stanley Kubricko, Romano Polanskio ir Davido Lyncho. Knyga nuo pat pasirodymo JAV 2013-aisiais lyginama ir su Stiego Larssono, ir su Stepheno Kingo ir ir su Gillian Flynn kūriniais. Romanas laikomas vienu iš dešimties geriausių pasaulinių trilerių.
Romano centre – neeilinė Kordovų šeima ar veikiau klanas, gaubiamas paslapčių, persekiojamas mirties ir stebimas būrio gerbėjų. Tėvas Stanislas Kordova – žinomas siaubo filmų režisierius, kultinė alternatyviosios kultūros figūra, paslaptingas, atsiskyrėliškai gyvenantis savo prašmatniame name, apsuptame didžiule siena.
Jo filmus draudžiama rodyti kino teatruose, bet jie traukte traukia ir žiūrimi slaptose interneto svetainėse. Sūnus Teo – vaikinas, atlikęs kraują stingdantį vaidmenį viename iš tėvo filmų. Duktė Ešlė – vunderkindė, Kordovų nuolatinio siekio peržengti ribą, niekuomet nesitenkinti tik kasdieniu gyvenimu, įsikūnijimas. Deja, ji randama negyva vieno iš apleistų Niujorko sandėlių lifto šachtoje.
Sužinojus apie dvidešimt ketverių Ešlės savižudybę, žurnalisto Skoto Makgrato galvoje suskamba pavojaus varpai. Prieš penkerius metus jis viešai apkaltino siaubo filmų režisierių nepadoriu elgesiu, siekė, kad šis būtų „nubaustas griežčiausia bausme”, bet pralaimėjo bylą prieš Stanislą Kordovą ir pateko į didžiulę nemalonę.
Ešlės mirtis atveria Makgratui duris į tą paslaptingą pasaulį ir įtraukia į „tamsią povandeninę srovę, nešančią Kordovos link” – ir žurnalistai suvokia turįs galimybę išteisinti save visuomenės akyse. Ilgainiui prie keturiasdešimtmečio žurnalisto prisideda dar du veikėjai – kartu su Ešle vienoje reabilitacijos klinikoje gydęsis Hoperis Koulas ir pradedanti aktorė Nora Halidei, turinti Ešlės paltą ir trokštanti sužinoti, kodėl iš tiesų taip anksti užgeso Ešlės gyvybė.
Rašytoja Marissha Pessl, ausdama užburiančią ir įsiurbiančią istoriją, įpina ir papildomų siužeto gijų. Knygoje aptiksite įvairios medžiagos iš interneto: „New York Times“ straipsnį apie Ešlės mirtį bei keliomis savaitėmis vėliau žurnale „Vanity Fair“ pasirodžiusį rašinį, nuotraukų, interviu nuorašų, policijos ataskaitų, ištisus puslapius kompiuteriu rašytų užrašų, iš svečių knygos išplėštą įrašą.
Visa tai – Makgrato atliekamo tyrimo dalis. Ir visa tai sukurta rašytojos – nei šie straipsniai, nei interneto svetainės, nei bylos aprašymai iš tiesų neegzistuoja. Tuo sunku patikėti, nes ir pati knyga, ir jos papildomas informacijos sluoksnis išties nepaprastai paveikus. Skaitytojai vis labiau įtraukiami į tyrimą, pamažu įsisavina naujos informacijos nuotrupas kaip tik taip, kaip tai vyksta tikrame gyvenime.
Beje, „Naktinio filmo“ istorija gyvuoja ir internete. „Youtube” platformoje galite pamatyti „atsitiktinai rastus“ Kordovos pasirodymų viešumoje vaizdo įrašus ir jaunos aktorės perklausą. Šiame vaizdo įraše mergina pasakoja gyvenimo istoriją ir atskleidžia didžiausias baimes.
Naudodami specialią programėlę, skaitytojai gali nuskenuoti paukštį, pavaizduotą tam tikruose knygos puslapiuose ir aptikti dar daugiau „medžiagos“ – pavyzdžiui, Kordovos filmų plakatų galeriją ir garso įrašą, kuriame romano autorė Marisha Pessl skaito pirmąjį mėgstamiausios Ešlės vaikystės knygos skyrių.
Žurnalistų klausiama, kaip ji sumanė parašyti tokią knygą, Marisha Pessl atsako, kad jai patraukli pati atsiskyrėliško, paslaptingo žmogaus idėja. Pavyzdžiui, kultinis režisierius Stanley Kubrickas filmuodavo aikštelėje, įrengtoje jo paties sklype, kad nereikėtų niekur išeiti.
„Jis labiausiai įkvėpė mane sukurti Stanislo Kordovos personažą“, – pasakoja rašytoja. – Norėjau parašyti apie žmogų, užsidariusį nuo viso pasaulio, juk šiais laikais viskas labai vieša. Žmonės net iš lovos nelipa neparašę apie tai tviteryje. Norėjau sukurti antitezę – žmogų, sąmoningai atsiskyrusį, nerūpinantį „parduoti produkto“.“
Marisha Pessl prisipažįsta rašiusi kaip apsėsta, taip nuoširdžiai kūrė „Naktinio filmo“ pasaulį, kad kartais negalėdavo užmigti naktimis. Dažnai atrodydavo, kad pasiklydo, apimdavo klaustrofobija ir nežinia. „Patyriau visa tai, ką patiria ir mano herojai, – tokia šios knygos prigimtis. Norėjau pasiekti savo rašymo įgūdžių ribą, išbandyti save“, – atskleidė išgyvenimus fenomenalia vadinama rašytoja.
„Naktiniame filme“ panaudotas multimedinis pasakojimo būdas, nes, pasak rašytojos, ji ieškojusi, kaip geriausiai papasakoti istoriją nelaužant žanro rėmų. „ Aš pati labai mėgstu archyvus ir antikvariatus. Ištisas valandas apžiūrinėju senas vestuvių, pageltusias klasės nuotraukas. Į „Naktinį filmą“ pridėjau nuotraukų, iškarpų, ištraukų, susirašinėjimų internetu ir kitokios medžiagos, kad mistinis Kordovos pasaulis atgytų ir įtrauktų skaitytojus“, – sako rašytoja.
Be abejonės, mįslingasis „Naktinio filmo“ herojus Stanislas Kordova užkabins skaitytojus – greičiausiai tuo, kad kraupiausi jo filmai – galimybė susidurti su didžiausiomis žmogaus baimėmis, pamiršti abejones, šokti nuo uolos krašto, „išsivaduoti nuo visų apribojimų, su kuriais susiduriame šeimoje, tarp draugų ar visuomenėje“.
Rašydama Marisha Pessl išmoko svarbią pamoką: „Baisios gyvenimo akimirkos padeda suprasti, kas esi, iš kokio molio tu drėbtas. Jos padaro mus geresnius. Jeigu leisime, gyvenimas nuves įdomiais keliais. Kartais reikia tiesiog pasiduoti tėkmei“, – sako rašytoja negūžčiodama pečiais ir nevartydama didelių svajingų akių. Ji kalba tarsi gera ir rūpestinga gydytoja.
Pagal calgaryherald.com parengė Julija Kalvelytė
