Rimantas Kmita įstrigo stoties tualete: „Nieko tokio, tai tiks romano tęsiniui“

Įstrigęs pačiuose baisiausiuose mieste Vilniaus autobusų stoties tualeto vartuose 2017 metų knygos „Pietinia kronikas“ autorius Rimantas Kmita prisipažino, kad šis įvykis labai tiks jo naujam kūriniui.

Nemalonus įvykis Vilniaus stotyje R.Kmitą prlalinksmino.<br>J.Stacevičiaus ir D.Umbraso nuotr.
Nemalonus įvykis Vilniaus stotyje R.Kmitą prlalinksmino.<br>J.Stacevičiaus ir D.Umbraso nuotr.
R.Kmita žino, kur prasidės kito romano siužetas – autobusų stoties tualete.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
R.Kmita žino, kur prasidės kito romano siužetas – autobusų stoties tualete.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Pirma – uždarų erdvių bijančiam žmogui eiti į tokį autobusų stoties tualetą tikrai baugu. Antra – kur palikti lagaminą, jeigu jis netelpa pro vartus?<br>D.Umbraso nuotr.
Pirma – uždarų erdvių bijančiam žmogui eiti į tokį autobusų stoties tualetą tikrai baugu. Antra – kur palikti lagaminą, jeigu jis netelpa pro vartus?<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

„Lietuvos rytas“

Mar 26, 2018, 12:28 PM, atnaujinta Mar 26, 2018, 12:29 PM

Tai, kas nutinka daugeliui autobusų stoties tualetų lankytojų, nutiko ir 41 metų R.Kmitai.

Įvairiausių kalbų keiksmažodžiais plūstami nuolat stringantys tualetų vartai tąkart girdėjo šiaulietišką tarmę.

O paskui, po laimingos pabaigos, R.Kmita šį nutikimą šmaikščiai aprašė feisbuke.

Apačioje jau laukė eilė

Iš Vilniaus į Druskininkus susiruošęs važiuoti rašytojas užsuko į sostinės autobusų stoties tualetą. Ten ir prasidėjo!

„OK, tada mikliai į tuliką. Tuliks ten apačioj, leidies su lagaminu laiptais ir pan. Ten jau eilė, nes bičui automats kažkaip užsikirta, vartai neprasidara. Na (...). Buva da viens. Lekiu iki ten. Ten nė vieno žmogaus, kaip gerai. Ir pem centų monetą turiu. Įmetu ir lendu su lagaminu ir kupriaku“, – šiaulietiška tarme pasakojo R.Kmita.

Jis pastebėjęs įspėjimą prie vartų: „Ten parašyta, kad su dideliais nešuliais nelįst pro vartus geriau, bet ta stotis tikrai mačius ir didesnių. Bet dydžiai yra reliatyviausias dalyks šiam sviete, aš taip įsiklyniju su savo kupriaku ir lagaminu tuose vartuose, kad net rankos į kišenę neįkiščiau mobiliako. Stoviu kaip koks lokys spąstuose.“

Pasiūlė sukti už kampo

Panašiai kaip rašytojui yra nutikę daugeliui autobusų stoties tualetų lankytojų.

„Tuzginu tuos strypus, bet jie neduod visai jokios vilties. Bet visai jokios. Jaučiu ne tik kad kaip šlapims važiuoj apačion, bet ir mano autiks į Druskininkus. Biliets tai, aišku, iš vakaro nusipirkts, nes juk visi savaitgalį grūsis į kurortą. Ir kaip gerai, kad nieko prie to tuliko nėra.

Stoviu kaip paskutinis asils. Bet galiausiai prein bičas. Kažką ten paspaudinėj, dar paspaudinėj. Dar. Ir vartai pajud. Nusimyžt nusimyžu, bet tai kaip atgal?

Užmetu kupriaką ant lagamino, kažkaip prajudam. Bėgom į autiką. Tas jau išvažiuoja iš aikštelės. Mojuoju, stabdau.

Sustojo. Autobusiuks toks, aišku, be tuliko. Nu bet kurį laiką gal ir nereiks.“

R.Kmitos patarimas keleiviams buvo toks: „Ėjo 2018-ieji Viešpaties metai. Jei su dideliais lagaminais ten atsidursit, myžkit kur nors už kampo. Tik pasiruoškit tokį raštelį, kaip ant tuliko kabo: „Atsiprašome už nepatogumus!“ Nu jeigu kas klaus, ką čia darot, klauskit, ar jam dėl to kokie nepatogumai, OK?“

Kur palikti lagaminus?

R.Kmita „Sostinei“ prisipažino žinojęs apie tualeto vartus, panašius į kalėjimo. Tačiau jis manęs, kad tokie įrengti tik prie įėjimo į tualetą rūsyje.

Pasirodo, tokios pat grotos jau saugo ir įėjimą į tualetą, esantį pirmame aukšte.

Šiauliuose gimęs ir užaugęs rašytojas pasakojo pastaruoju metu dažniau keliaujantis automobiliu arba traukiniu.

Tačiau apie garsųjį Vilniaus autobusų stoties tualetą jis buvo girdėjęs.

„Žmonės keliauja su lagaminais. Jeigu jau neįmanoma įrengti kitokių vartų, tegu autobusų stotis ieško vietos, kur keleiviai galėtų saugiai palikti lagaminus, kol nusilengvintų. Arba tegu kas nors pasuka galvą, kaip įrengti kitokį įėjimą. Du variantai. Trečio nėra“, – dėstė R.Kmita.

Jis sutiko, kad kasdien po kelis kartus jau daugybę metų užstringantys vartai – pasityčiojimas iš keleivių.

Pokyčių – beveik jokių

Vilniaus tolimojo keleivinio transporto kompanijos (TOKS) vadovui Arūnui Indrašiui tualetų vartų problema puikiai žinoma.

Jis dar prieš porą metų žadėjo, kad bus įrengti šiuolaikiškos technologijos nauji vartai.

Šįkart A.Indrašius pripažino – kalėjimą primenantys vartai išliks, kaip ir mokestis. Vartai liko tie patys, o mokestis išaugo. Prieš porą metų už išbandymą vartais tekdavo pakloti 30, o dabar – jau 50 centų.

Prie įėjimo į tualetą rūsyje pasikeitė tik mokestį renkantis aparatas. Anksčiau grąžą tekdavo grabalioti iš lovelio. Dažniausiai susirinkti centų klientams nepavykdavo. Arba berenkant monetas vartai vėl užsikirsdavo.

Dabar lovelis paplatintas, bet taip pat nepatogus. Prie vartų atėjusi moteriškė pasibaisėjo: „Neisiu į vidų, man baisu. Kaip aš iš ten išeisiu?“

TOKS direktorius aiškino, kad vartai atsirado ne iš gero gyvenimo. Stoties rajonas išskirtinis, reikia saugoti tualetus ir švarą juose nuo narkomanų, prostitučių, asocialių asmenų.

„Jei tualetas būtų be apsaugos sistemos ir dar nemokamas, tvarkos palaikyti nebūtų įmanoma“, – tikino A.Indrašius.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.