Politikas Artūras Zuokas (50 m.) atviras – būtent knygoms jis dėkingas už tai, ką gyvenime pasiekė. Tad knygas – o jų daug ir įvairių – jis godžiai skaito iki šiol.
– Kokią knygą skaitote šią vasarą?
– Dažnai vienu metu skaitau kelias knygas. Vieną – namuose, kitą – kelionėse ar per atostogas. Šiuo metu skaitau dvi skirtingas knygas.
Pirmoji – labai įtraukianti Yuvalio Harari knyga „Homo Deus: trumpa rytojaus istorija“, antroji – Dariaus Pocevičiaus „100 istorinių Vilniaus reliktų“.
Skaitau įvairias knygas, tačiau pirmenybę teikiu mokslinei, filosofinei ir pažintinei literatūrai, grožinės literatūros skaitau mažiau.
Daug grožinės literatūros esu perskaitęs anksčiau, o ir žmona Agnė labai mėgsta grožinę literatūrą ir labai dažnai detaliai atpasakoja įvykius.
Jaučiuosi kaip perskaitęs. Visiškai neskaitau naujųjų detektyvų.
– Kokia knyga jums įstrigo labiausiai?
– Daug knygų yra labai gerų, net nesinorėtų jų sąrašo sumažinti iki tos vienos geriausios.
Iš vaikystės ar jaunystės laikų labai įstrigo Astrid Lindgren knyga „Broliai liūtaširdžiai“, Liselotte Welskopf-Henrich serija apie indėnus, Jules’io Verne’o, Fiodoro Dostojevskio knygos, ypač „Nusikaltimas ir bausmė“ bei „Pažeminti ir nuskriaustieji“. Didelį įspūdį paliko Senekos „Laiškai Lucilijui“, prie kurios grįžtu dažnai, Hermanno Hesse „Sidharta“, Albert’o Camus „Svetimas“.
Net sunku visas išvardyti – knygų pasaulis labai gilus ir geras.
– Galbūt turite mėgstamiausią citatą?
– Citatų turiu ne vieną – turiu įprotį įdomią perskaitytą knygą susikonspektuoti ir išrinkti svarbiausias citatas ar patarimus. Taip įtvirtinu žinojimą ir visada galiu greitai peržvelgti knygą kada tik prireiks.
Citatos – kaip labai kokybiška vitaminų koncentracija ir kartu didelė išmintis. Pavyzdžiui, iš Yamamoto Tsunetomo knygos „Hagarukė“: „Nepakęsti neteisybės ir ginti teisingumą nelengva. Be to, galvodamas, jog visuomet dera būti teisingam, ir iš visų jėgų to siekdamas, sulauksi priešingo poveikio ir padarysi daugybę klaidų.
Kelias yra kažkas labiau iškilesnio nei teisingumas. Tuo įsitikinti labai sunku, bet yra aukščiausia išmintis. Jeigu į viską žvelgsime vadovaudamiesi šiuo požiūriu, suvoksime, jog tokie dalykai kaip teisingumas yra itin paviršutiniški. Jeigu žmogus nesupranta pats, tai šito apskritai neįmanoma suprasti.“
– Kokių lietuvių autorių knygas skaitote?
– Naujausia skaityta lietuvių autorių knyga – Kristinos Sabaliauskaitės romanai „Silva rerum“. Tai puikios įtraukiančios istorijos su dideliu pažinimo užtaisu.
– Ar mėgote skaityti vaikystėje?
– Knygų skaitymo malonumą patyriau būtent vaikystėje. Skaičiau daug ir beveik visur. Tai, kad gyvenime ko nors pasiekiau, – neabejotinai knygų nuopelnas.
Gyvenau sudėtingoje aplinkoje, tačiau visada buvo lengva persikelti į knygų pasaulį, kuriame galėjau būti kuo noriu – indėnų vadu, keliautoju ar atradėju.
Turėjau surinkęs faktiškai tuo metu populiarią visą knygų seriją „Drąsiųjų keliai“, taip pat „Horizontai“, knygas apie keliones. Tai buvo mano vaikystės pasaulis ir aplinka.
– Kiek knygų vidutiniškai per vasarą perskaitote?
– Per vasarą perskaitau 3–4 knygas, be to, pabaigiu kitas, pradėtas anksčiau. Pradedu naujas.
Be knygų, šiuo metu yra ir įdomių žurnalų ar straipsnių internete, pagaliau vaizdo pasakojimų. Įdomių ir praktiškų dalykų yra daug, tik reikia gerai atsirinkti.
– Kaip renkatės knygas?
– Rinkdamasis knygas peržiūriu jų aprašymus ir vertinimus, turiu draugų leidėjų, kurie pataria, ypač Knygų mugėje. Aišku, svarbios ir patikimų draugų skaitytojų rekomendacijos.
– Kada skaitote dažniausiai?
– Dažniausiai skaitau vakarais, savaitgaliais ir kelionėse.
Ypač malonu skaityti per atostogas, kai gali skaityti ilgai, ir ypač per lietų.
Gerą pažintinę, ypač filosofinę, knygą dažnai skaitau kelis kartus, mėgstu pakartotinai peržvelgti savo konspektus. Labai naudinga.
– Ar skaitote elektronines knygas?
– Labiau mėgstu spausdintas knygas, bet tenka skaityti ir elektronines. Tačiau pirmenybę teikiu popieriui.
