Nuo stogo pasipylę šūviai į praeivius atgaivino šeimos skaudulius

Jos romanų temos yra itin aktualios, o rašymo stilius – įtaigus ir lengvas. Tai galima pasakyti apie Vilniaus knygų mugės viešnią iš Suomijos Eliną Hirvonen.

 Suomių rašytoja E.Hirvonen Vilniaus knygų mugėje pristatys romaną „Kai baigiasi laikas“<br>J.Virtaneno nuotr.
 Suomių rašytoja E.Hirvonen Vilniaus knygų mugėje pristatys romaną „Kai baigiasi laikas“<br>J.Virtaneno nuotr.
 Suomių rašytoja E.Hirvonen Vilniaus knygų mugėje pristatys romaną „Kai baigiasi laikas“<br>J.Virtaneno nuotr.
 Suomių rašytoja E.Hirvonen Vilniaus knygų mugėje pristatys romaną „Kai baigiasi laikas“<br>J.Virtaneno nuotr.
 Suomių rašytoja E.Hirvonen Vilniaus knygų mugėje pristatys romaną „Kai baigiasi laikas“
 Suomių rašytoja E.Hirvonen Vilniaus knygų mugėje pristatys romaną „Kai baigiasi laikas“
 Suomių rašytoja E.Hirvonen Vilniaus knygų mugėje pristatys romaną „Kai baigiasi laikas“<br>J.Virtaneno nuotr.
 Suomių rašytoja E.Hirvonen Vilniaus knygų mugėje pristatys romaną „Kai baigiasi laikas“<br>J.Virtaneno nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus knygų mugė.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (73)

Lrytas.lt

Feb 21, 2019, 12:55 PM, atnaujinta Feb 24, 2019, 10:33 AM

43 metų E.Hirvonen „Kai baigiasi laikas“ („Baltos lankos“, vertė U.Liepuoniūtė“) – vienintelis šios rašytojos romanas, išverstas į lietuvių kalbą.

Nors knyga prasideda kaip išorinio veiksmo kupinas trileris, ilgainiui ji virsta dvasinės įtampos pilna šeimos istorija. Terorizmas, vartotojiškumas, klimato kaita, žmonių migracija – net ir šie itin aktualūs reiškiniai į E.Hirvonen romaną įsikomponavo, atrodytų, be pastangų, natūraliai.

Apie ką E.Hirvonen „Kai baigiasi laikas“? Helsinkis. Nuo namo stogo miesto centre jaunas vyras ima šaudyti į žmones. Miestas apimtas panikos, visi laukia, kol šaulys bus sustabdytas.Tačiau trys žmonės jaučia visai ką kita. Tėvai su didžiuliu skausmu stebi sūnaus veiksmus. Apimta nevilties sesuo įvykius seka iš kitos pasaulio pusės. Vienos dienos įvykiai kiekvieną šeimos narį priverčia pažvelgti į save ir atsakyti į sunkiausią klausimą: ką mylėdami jie padarė ne taip?

– Nors jūsų romanuose narpliojamos įvairios šiuolaikinio pasaulio problemos, jie glaudžiai susiję su atmintimi. Jūsų personažai praeityje ieško to, kas juos sukūrė. Pradėkime pokalbį nuo jūsų pirmojo prisiminimo. Koks jis? – paklausiau E.Hirvonen prieš viešnagę Vilniuje.

– Nuoširdžiai kalbant, mano atmintis – siaubingai prasta.

Vaikystę atsimenu labai miglotai, bet vienas epizodas giliai įstrigęs. Tai susitikimas su geriausia drauge, kai buvau ketverių.

Su vaikų darželio grupe tuomet buvome išvykoje.

Jaučiausi liūdna ir vieniša, nes kitos mergaitės manęs nepriimdavo žaisti. Kai tramvajumi važiavome atgal, šalia manęs prisėdo nepažįstama mergaitė. Jos vardas buvo Mari.

Kai pradėjome plepėti, pajutau stiprų ryšį. Mes susitarėme susitikti vėliau ir kartu pažaisti. Nuo tada žaisdavome kiekvieną dieną.

– Kokia jūs buvote vaikystėje?

– Drovi ir labai rimta. Nerimaudavau ir jaudindavausi dėl visko, kas vykdavo tiek mano šeimoje, tiek pasaulyje.

– Kaip jūsų gyvenime atsirado pankų kultūra?

– Vaikystėje buvau aktyvistė. Skaitydavau viską, ką rasdavau, apie žmonių ir gyvūnų teises ir panašius dalykus.

Septintoje klasėje draugė supažindino mane su pankų judėjimu ir aš tarp jų išsyk pasijutau lyg namie.

Tuo metu Suomijoje pankų kultūra buvo glaudžiai susijusi su aktyvizmu, tad pajutau, kad pagaliau radau žmonių, kurie domisi tais pačiais dalykais, kuriais domėjausi ir aš.

– Ar tuomet turėjote troškimą ištrūkti iš namų kaip romano personažė Ava? O galbūt norėjote pabėgti nuo savęs kaip kitas personažas Aslakas?

– Ne. Romano personažai yra išgalvoti.

– Ar tiesa, kad dėstytojai netikėjo, jog jūs ateityje galite tapti menininke, rašytoja?

– Vienas kino mokyklos mokytojas pasakė netikintis, kad aš tapsiu rašytoja ir dokumentinių filmų režisiere. Tada apsiverkiau. Dabar tai man kelia juoką.

– Kas jus įkvėpė parašyti pirmąjį savo romaną „Kai aš pamiršau“, kuris susijęs su tragiškais 2001 metų rugsėjo 11-osios įvykiais?

– Pagrindinė personažė Ana vyksta į psichiatrijos ligoninę aplankyti brolio. Ją užvaldo vaikystės atsiminimų nuotrupos, ji prisimena dvi šeimas, kurias sugriovė psichologinės traumos.

Romaną pradėjau rašyti 2003 metais, kai JAV ruošėsi užpulti Iraką.

Tuo pat metu su draugais pasikalbėdavome apie Suomijos istoriją – apie tai, kad kare dalyvavusių žmonių potyriai smarkiai paveikė mūsų tėvų ir net mūsų pačių gyvenimą.

Romane siekiau panagrinėti karinių konfliktų problematiką šeimos gyvenimo ir psichologijos kontekste.

– Kodėl jus taip domina psichikos sutrikimai ir ligos? Kaip Anos brolis, Aslakas taip pat kenčia nuo psichikos sutrikimų.

– Mane visada domino žmogaus proto galia ir pažeidžiamumas. O juk psichikos sutrikimai yra esminė to dalis.

– Kaip jūsų gyvenime atsirado dokumentiniai filmai? Kiek žinau, sukūrėte du dokumentinius filmus apie migracijos problemas, ar ne?

– 2001 metais aš, kaip žurnalistė, lankiausi Zambijoje, Tanzanijoje ir Eritrėjoje. Kūriau televizijos reportažus apie tose šalyse gyvenančių jaunų ir talentingų miesto žmonių gyvenimą bei mintis. Tada ir pradėjau galvoti apie dokumentinius filmus.

Taip, aš sukūriau du ilgametražius dokumentinius filmus – „Rojus. Trys kelionės į aną pasaulį“ ir „Karštasis taškas“. Pirmasis yra apie imigrantus iš Afrikos, kurie ieško geresnio gyvenimo Europoje.

Antrajame nagrinėjamos suomių reakcijos į prieglobsčio ieškotojus 2016 metais.

Mane domino subyrėjusių šeimų istorijos, skirtingų žmonių viltys, baimės ir didysis klausimas: ką reiškia būti žmogumi šiandienos pasaulyje? Tad šie filmai nėra vien apie migraciją.

– Antrąjį romaną parašėte Lusakoje, Zambijoje, kur porą metų gyvenote su vyru. Kaip ten atsidūrėte? Kaip atsimenate tuos metus? Ar ta patirtis jums padėjo aprašyti Avos, kuri trečiame romane dirba Somalyje, jausmus?

– Mano vyras gavo darbą Jungtinių Tautų vystymo programoje Lusakoje.

Juokingiausia, kad aš jau buvau pradėjusi rašyti antrąjį romaną, kurį įkvėpė moteris, sutikta Zambijoje, kai aš joje lankiausi kaip žurnalistė. Tai buvo laimingas sutapimas, kad viskas baigėsi tuo, jog dvejiems metams atsidūriau Zambijoje.

Čia aš taip pat dirbau kaip laisvai samdoma žurnalistė ir daug keliavau po visą žemyną. Tose kelionėse sutikau daugybę emigrantų, kurie įkvėpė Avos personažą.

– Gal grįžusi iš Afrikos Suomiją ir Europą išvydote tarsi kitomis akimis? Gal tas naujas žvilgsnis paskatino jus imtis romano „Kai baigiasi laikas“, kuriame nagrinėjate tokias problemas kaip terorizmas, vartotojiškumas, klimato krizė?

– Į Suomiją grįžau 2009 metais laukdamasi pirmojo vaiko. Tuo metu Suomijoje stiprėjo nacionalistinis judėjimas.

Supratau, kad per dvejus metus atmosfera mano šalyje labai pasikeitė. Kai susilaukiau vaiko, ėmiau dar labiau nerimauti dėl klimato kaitos ir planetos ateities.

Tai, aišku, paskatino imtis ir šio romano.

– Kodėl šiame romane tokie tylūs vyriški personažai? Lauros vyras beveik nematomas, o apie Aslaką skaitytojai daugiausia sužino iš dviejų moterų pasakojimų.

– Nuoširdžiai kalbant, aš to net nepastebėjau, kol mano vyras neperskaitė romano ir nepasiskundė dėl neryškių vyriškų personažų.

Jis pajuokavo, kad parašys romano tęsinį iš Lauros vyro perspektyvos.

– Viena įdomiausių knygos temų – sąsaja tarp klimato ir žmonių santykių krizių. Jūsų manymu, nuo ko reikėtų pradėti gelbėti pasaulį – nuo žmonių santykių gerinimo ar nuo kovos su klimato krize?

– Nuo abiejų dalykų kartu. Mes turėtume rūpintis vieni kitais. Tuo pat metu turėtume rūpintis planeta. Daugeliu atžvilgių tai yra tas pat: rūpinimasis vaikais reiškia, kad mes turime rūpintis ir planeta.

– Jūs parašote po romaną kas penkerius metus. Tad netrukus turėtų pasirodyti jūsų ketvirtasis romanas, ar ne?

– Taip, rugsėjį pasirodys nauja mano knyga. Dabar jau po ketverių su puse metų pertraukos!

„Raudonoji audra“ bus romanas apie berniuką, kuris auga Saddamo Husseino valdomame Irake.

Jo tėvas priklauso pasipriešinimo judėjimui, o visa šeima dėl to nuolat slapstosi nuo slaptosios policijos.

Šeima pabėga į Saudo Arabiją ir galiausiai atsiduria Suomijoje – čia berniukas tampa neramiu paaugliu, o vėliau taikdariu, kuris grįžta į Iraką.

Didėja „Islamo valstybės“ galia ir tūkstančiai žmonių bėga į Europą prašyti prieglobsčio.

Kaip matote, man ir toliau rūpi ta pati amžinoji tema – ką reiškia būti žmogumi dabarties pasaulyje.

Vilniaus knygų mugėje susitikimas su E.Hirvonen numatytas vasario 23 d. 12 val. „Litexpo“ rūmų konferencijų salėje 5.3. Rašytoja autografus dalins po renginio prie „Baltų lankų“ stendo (5.C18).

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.